Skip to main content
Atstovybė Lietuvoje logo
Atstovybė Lietuvoje
Mitai

Europos Sąjungos kova su dezinformacija ir dažniausiai pasitaikantys mitai apie ES

Lietuvos prisijungimas prie Europos Sąjungos padėjo pagerinti beveik visus mūsų gyvenimo aspektus – nuo darbo, kelionių, apsipirkimo iki aplinkos kokybės, mokymosi galimybių ir verslo prekybos prekėmis ir paslaugomis būdų.

Europos Sąjunga, unikalus politinis ir ekonominis aljansas, taip pat yra sėkmingiausias istorijoje taikos projektas; tačiau nepaisant daugybės pasiekimų, apie Europos Sąjungą sklandė ir sklando tam tikrų mitų, kurie kelia susirūpinimą.

Šiuos mitus lengva išsklaidyti pasitelkus faktus, tad sužinokite visą tiesą apie Europos Sąjungą!

Daugiau informacijos apie ES kovą su dezinformacija rasite ES skaitmeninėje strategijoje 

Kas yra dezinformacija?

Dezinformacija – melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama dėl ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę. Žinomiausia dezinformacijos forma –  melagingos naujienos (ang. „fake news“), kuriomis siekiama manipuliuoti viešąja politine informacija. „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2018 m. vasario mėnesį, duomenimis,  beveik ketvirtadalis (23 proc.) lietuvių nurodė kasdien arba beveik kasdien susiduriantys su tikrovės neatitinkančia ar net klaidinančia informacija. Tačiau tik 14 proc. nurodė esantys tvirtai įsitikinę, kad gali identifikuoti klaidinančią informaciją. Beveik pusė (46 proc.) lietuvių mano, kad melagingos naujienos neabejotinai yra problema Lietuvoje.

Europos Komisijos kova su dezinformacija koronaviruso pandemijos metu

 

Kaip Europos Sąjunga kovoja su dezinformacija?

Europos Sąjunga (ES) su dezinformacija aktyviai kovoja nuo 2015 m. 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą, siekiant „duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms“, Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė. Ji drauge su atitinkamomis Europos Komisijos tarnybomis visų pirma siekia Rytų kaimynystės šalis veiksmingai informuoti apie ES politiką, stiprina bendrą žiniasklaidos aplinką Rytų kaimynystės šalyse, be kita ko, remdama žiniasklaidos laisvę ir stiprindama nepriklausomą žiniasklaidą, ir didina ES gebėjimus prognozuoti Kremliui palankią dezinformacijos veiklą, kovoti su ja ir didinti informuotumą apie ją.

2018 m. balandžio 26 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą, skirtą kovai su internetine dezinformacija, kuriame pasiūlė kovos su internetine dezinformacija priemonių, be kita ko, interneto platformų savireguliacinį kovos su dezinformacija kodeksą, taip pat paramą nepriklausomam faktų tikrintojų tinklui. Komunikate taip pat pabrėžta, kad būtina užtikrinti saugų ir įtakoms atsparų rinkimų procesą, puoselėti švietimą, didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir remti kokybišką žurnalistiką. Europos Komisija taip pat paragino gerinti strateginę komunikaciją.

2018 m. gruodžio 5 d. buvo pristatytas Kovos su dezinformacija veiksmų planas, kuriame iškelti keturi užmojai:

Infografikas: kovos su dezinformacija veiksmų planas

2020 m. birželio 10 d. Europos Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis priėmė bendrą komunikatą Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai, kuriame įvertino, kad koronaviruso pandemiją lydėjo didžiulė melagingos ar klaidinančios informacijos lavina, įskaitant užsienio jėgų bandymus paveikti ES piliečius ir kištis į ES diskusijas. Komunikate pabrėžta, jog norint, kad ES būtų stipresnė ir atsparesnė, reikia:

Infografikas: kova prieš dezinformaciją COVID-19 krizės metu

 

 

Nuoroda kovos su dezinformacija

Kova su dezinformacija

EUvsDisinfo

Europos išorės veiksmų tarnybos pavyzdinis kovos su dezinformacija projektas.

EDMO

Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija – projektas, remiantis nepriklausomą bendruomenę, kovojančią su dezinformacija.

Kova su dezinformacija dėl COVID-19

Europos Komisija, savo ruožtu, padeda kovoti su dezinformacija glaudžiai bendradarbiaudama su interneto platformomis. Raginame jas pirmiausia teikti patikimų šaltinių informaciją, nustumti žemyn turinį, kuris, patikrinus faktus, pripažintas neteisingu ar klaidinamu ir šalinti neteisėtą turinį arba turinį, dėl kurio galėtų būti padaryta fizinė žala.

Apie sveikatos klausimus, taip pat ir apie COVID-19, yra labai daug klaidinamos informacijos ir dezinformacijos. Svarbu, kad naujienas apie COVID-19 protrūkį gautumėte tik iš patikimų šaltinių. Sužinokite, kaip ES kovoja su dezinformacija apie COVID-19. 

Mitai

Informacijos suvestinė |

Skiepai yra nesaugūs?

Europos Sąjungoje taikomos labai griežtos visų rinkai teikiamų vaistų ir vakcinų patvirtinimo taisyklės. Tik atlikus visus būtinus tyrimus ir įsitikinus naujos vakcinos saugumu ir veiksmingumu, ji registruojama.

Informacijos suvestinė |

Įstojus į ES gyvenimas pablogėjo?

127 – tiek procentų padidėjo Lietuvos BVP vienam gyventojui nuo 2003 m. Lietuva yra sparčiausiai augusi valstybė iš visų dešimties, įstojusių 2004 metais.

Informacijos suvestinė |

Euras pakėlė kainas?

Pagrindinė kainų augimo 2015–2019 m. priežastis buvo stiprus Lietuvos ekonomikos augimas, įskaitant spartų vidutinio atlyginimo kilimą.

Informacijos suvestinė |

Viską reguliuoja ir visus sprendimus priima Briuselis?

Europos Sąjunga – organizacija, vienijanti valstybes nares, kurių kiekvienos balsas yra lygus. Briuselyje yra pagrindinių ES institucijų, priimančių sprendimus būstinės, todėl sakyti, kad sprendimus priima Briuselis, iš esmės netikslu.