Skip to main content
Atstovybė Lietuvoje logo
Atstovybė Lietuvoje
Europos ekonomikos gaivinimo planas

„Next Generation EU"

2020 metų gruodžio mėnesį Europos Sąjungos valstybių narių vadovai, kartu su Europos Parlamentu bei Europos Komisija susitarė dėl ES ekonomikos gaivinimo plano, padėsiančio atitaisyti ekonominę ir socialinę žalą, sukeltą COVID-19 pandemijos. Papildytas ilgalaikis ES biudžetas užtikrina, kad daugiau nei 50% gaivinimo plano bus skirta modernizavimui, investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, klimatą ir skaitmeninę transformaciją, taip pat atsigavimą, atsparumą ir pasirengimą iššūkiams ateityje.

„NextGenerationEU“ papildomai suteiks 806,9 mlrd. EUR, iš kurių 723,8 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis) bus teikiama per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) paskolų ir dotacijų pavidalu, siekiant paremti ES šalių struktūrines reformas ir investicijas. Europos Komisija taip pat įsteigė techninės paramos priemonę, kad ES šalys gautų joms pritaikytą pagalbą rengiant ir įgyvendinant reformas. Skaitykite daugiau apie techninės paramos priemonę ir remiamus reformų projektus.

Finansavimo gavimo procesas iš ES ekonomikos gaivinimo fondo

Europos semestras, kuris yra ekonomikos politikos koordinavimo ES pagrindas, taip pat buvo pritaikytas prie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, ir užtikrins, kad struktūrinės reformos būtų neatskiriama kiekvienos šalies atsigavimo dalis.

Kiekviena ES valstybė narė, norėdama pasinaudoti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, paruošė ir Europos Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriame mažiausiai 37% išlaidų yra skirta klimatui, o 20% - skaitmeninėms investicijoms ir reformoms. Planai turi būti įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos.

Daugiau apie ES ekonomikos gaivinimo planą

2021 m. Europos Semestras – ypatingas ciklas

Europos žaliasis kursas

ES finansavimas, viešieji pirkimai ir paraiškų teikimo tvarka

 

Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas – Naujos kartos Lietuva

European economic forecast for Lithuania

Europos atsigavimas po COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių, finansinių ir socialinių pasekmių yra labai svarbus Lietuvos ekonominiams interesams.

2020 metais Lietuvos ekonomika patyrė vieną mažiausių ekonomikos nuosmukių Europos Sąjungoje, kuomet šalies ekonomika susitraukė 0,9%. Pagal 2021 m. rudens Europos Komisijos ekonominę prognozę numatoma, kad išaugęs eksportas, stipri vidaus paklausa ir didėjančios investicijos turėtų būti pagrindinis ekonominės plėtros veiksnys, o Lietuvos realusis BVP turėtų išaugti 5,0% 2021 m. ir 3,6% 2022 m. Prie augimo prisidės ypač aukštas ES investicijų lygis šalyje bei pradedamos naudoti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos.

 

Iš ko susideda Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas?

  • Lietuva turėtų gauti apytiksliai 2,2 milijardo eurų dotacijų iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
  • Tam, kad gautų šias lėšas, Lietuva parengė ir Europos Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Planas suskirstytas į 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Visi komponentai numato reformas, investicijas ir su jomis susijusius tikslus, kuriuos Lietuva įsipareigoja pasiekti tam, kad Lietuvai RRF lėšos būtų išmokėtos.
  • Pagal Lietuvos planą, 38% visų plano lėšų bus skirta kovai su klimato kaita. Reikšmingos investicijos numatytos į tvarų transportą (341 mln. eurų), atsinaujinančius energijos išteklius (242 mln. eurų), renovaciją (218 mln. eurų). 32% visų plano investicijų prisideda prie skaitmeninimo tikslų, įskaitant 5G plėtrą (73 mln. eurų) ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą (117 mln. eurų).
  • Plane numatytos reformos įgyvendins Europos Komisijos ir ES Tarybos 2019 ir 2020 metais pateiktas šaliai skirtas rekomendacijas. Plane numatyti žingsniai gerinti mokesčių surinkimą Lietuvoje, plėsti mokesčių bazę link mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių ir naikinti apmokestinimo netolygumus, efektyvinti ugdymo, aukštojo mokslo institucijų ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Lietuvoje, reformuoti aukštojo mokslo finansavimo sistemą, peržiūrėti inovacijų paramos sistemą ir įkurti Inovacijų agentūrą. Taip pat numatyti veiksmai gerinti socialinių išmokų adekvatumą, teikti efektyvesnes paslaugas bedarbiams bei peržiūrėti perkvalifikavimo ir įgūdžių sistemą, labiau pritaikant ją darbo rinkos poreikiams. Lietuvai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos bus išmokamos tik įgyvendinus plane numatytas reformas ir pasiekus sutartus rodiklius.
  • Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė nėra vienintelis ES lėšų šaltinis Lietuvos ekonomikai skatinti. Lietuva taip pat gaus prieigą prie 275 mln. eurų gerinti pasiruošimui krizėms pagal REACT-EU iniciatyvą, 249 mln. eurų iš Teisingos pertvarkos fondo, bei papildomus 140 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.
  • Iš Sanglaudos, struktūrinių fondų ir Europos Socialinio fondo+ Lietuvai 2021-2027 bus skirta 6,5 milijardo eurų. Iš Europos žemės ūkio garantijų fondo Lietuvai tuo pačiu laikotarpiu atiteks 4 milijardai eurų, o Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai – 1,4 milijardo eurų.
  • Lietuva taip pat jau gavo 957 milijonus eurų paskolų iš SURE instrumento. Šis instrumentas teikia paskolas finansuoti viešąsias išlaidas, skirtas išlaikyti darbo vietas ir užimtumą krizės metu.

Kaip atsigaunama po koronaviruso protrūkio: sėkmės istorijos

 

Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimas

ES Gaivinimo plano suma Lietuvai

Lietuvos vyriausybė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ parengė bendradarbiaudama su Europos Komisija ir socialiniais bei ekonominiais partneriais. 2021 m. balandį plano projektas buvo paviešintas visuomenei ir buvo paskelbta rašytinė konsultacija, kurios metu suinteresuotos grupės ir asmenys galėjo teikti pastabas ir pasiūlymus. 

Lietuva planą Europos Komisijai pateikė 2021 m. gegužės 14 d., o Europos Komisija planą teigiamai įvertino 2021 m. liepos 2 dieną. Europos Sąjungos taryba planui pritarė 2021 m. liepos 28 dieną. Išankstinis mokėjimas Lietuvai (289 milijonai eurų) pagal šį planą buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 17 d. Pirmojo mokėjimo prašymo, atsižvelgiant į pasiektus tarpinius tikslus, tikimasi 2022 m. antroje pusėje.

Europos Komisija kviečia Lietuvą į plano įgyvendinimą įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius: nevyriausybines organizacijas, savivaldą, darbuotojų ir darbdavių atstovus.