Skip to main content
Europos Komisijos logotipas
Atstovybė Lietuvoje
Europos ekonomikos gaivinimo planas

„Next Generation EU"

Iš ko susideda Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas?

  • Lietuva turėtų gauti apytiksliai 2,2 milijardo eurų dotacijų iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
  • Tam, kad gautų šias lėšas, Lietuva parengė ir Europos Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Planas suskirstytas į 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Visi komponentai numato reformas, investicijas ir su jomis susijusius tikslus, kuriuos Lietuva įsipareigoja pasiekti tam, kad Lietuvai RRF lėšos būtų išmokėtos.
  • Pagal Lietuvos planą, 38% visų plano lėšų bus skirta kovai su klimato kaita. Reikšmingos investicijos numatytos į tvarų transportą (341 mln. eurų), atsinaujinančius energijos išteklius (242 mln. eurų), renovaciją (218 mln. eurų). 32% visų plano investicijų prisideda prie skaitmeninimo tikslų, įskaitant 5G plėtrą (73 mln. eurų) ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą (117 mln. eurų).
  • Plane numatytos reformos įgyvendins Europos Komisijos ir ES Tarybos 2019 ir 2020 metais pateiktas šaliai skirtas rekomendacijas. Plane numatyti žingsniai gerinti mokesčių surinkimą Lietuvoje, plėsti mokesčių bazę link mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių ir naikinti apmokestinimo netolygumus, efektyvinti ugdymo, aukštojo mokslo institucijų ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Lietuvoje, reformuoti aukštojo mokslo finansavimo sistemą, peržiūrėti inovacijų paramos sistemą ir įkurti Inovacijų agentūrą. Taip pat numatyti veiksmai gerinti socialinių išmokų adekvatumą, teikti efektyvesnes paslaugas bedarbiams bei peržiūrėti perkvalifikavimo ir įgūdžių sistemą, labiau pritaikant ją darbo rinkos poreikiams. Lietuvai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos bus išmokamos tik įgyvendinus plane numatytas reformas ir pasiekus sutartus rodiklius.
  • Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė nėra vienintelis ES lėšų šaltinis Lietuvos ekonomikai skatinti. Lietuva taip pat gaus prieigą prie 275 mln. eurų gerinti pasiruošimui krizėms pagal REACT-EU iniciatyvą, 249 mln. eurų iš Teisingos pertvarkos fondo, bei papildomus 140 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.
  • Iš Sanglaudos, struktūrinių fondų ir Europos Socialinio fondo+ Lietuvai 2021-2027 bus skirta 6,5 milijardo eurų. Iš Europos žemės ūkio garantijų fondo Lietuvai tuo pačiu laikotarpiu atiteks 4 milijardai eurų, o Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai – 1,4 milijardo eurų.
  • Lietuva taip pat jau gavo 957 milijonus eurų paskolų iš SURE instrumento. Šis instrumentas teikia paskolas finansuoti viešąsias išlaidas, skirtas išlaikyti darbo vietas ir užimtumą krizės metu.

Kaip atsigaunama po koronaviruso protrūkio: sėkmės istorijos