Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Informacijos suvestinė2021 m. spalio 5 d.

Klimato kaita – natūralus procesas, todėl jokių veiksmų, siekiant ją neutralizuoti, nereikia?

Iliustracija mitui apie klimato kaitą

Tiesa, kad klimatas keičiasi nuolat, tačiau paskutiniais dešimtmečiais klimato kaita yra ypač intensyvi, nepalyginama su ankstesniais kaitos ciklais. 97 proc. pasaulio mokslininkų sutaria, kad klimato kaitai ypač didelę įtaką daro žmonių veikla. Žmogus, degindamas iškastinį kurą, kirsdamas atogrąžų miškus ir užsiimdamas gyvulininkyste, vis labiau veikia klimatą ir vidutinę atmosferos temperatūrą. Dėl šios veiklos į atmosferą išsiskiria didžiulis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių ten ir taip susidaro dėl natūralių procesų, todėl stiprėja šiltnamio efektas ir spartėja visuotinis atšilimas.

Dabartinė vidutinė atmosferos temperatūra yra 0,85 ºC aukštesnė nei XIX a. pabaigoje. Visi pastarieji trys dešimtmečiai buvo šiltesni negu bet kuris ankstesnis dešimtmetis nuo 1850 m., kai buvo pradėta registruoti vidutinė temperatūra. Šiltėjant klimatui, kyla jūros lygis, todėl pakrančių ir žemumų regionus veikia potvyniai ir erozija. Vis dažnesni tampa smarkūs lietūs ir kitokie ekstremalūs orų reiškiniai, dėl kurių gali kilti potvyniai ir pablogėti vandens kokybė, taip pat kai kuriuose regionuose gali sumažėti vandens išteklių. Pietų ir Vidurio Europoje vis dažnesnės karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros. Šiaurės Europoje pastebimai gausėja kritulių, todėl reguliariais gali tapti žiemos potvyniai. Klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad daugelio rūšių augalams ir gyvūnams sunkiai sekasi prisitaikyti.

Mokslininkų nuomone, vidutinės atmosferos temperatūros padidėjimas 2 °C, palyginti su ikipramonine epocha, yra ta riba, kurią peržengus itin padidėja rizika, kad prasidės pavojingi ir galbūt katastrofiški pasaulio aplinkos pokyčiai.

Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu. 2019 m. pabaigoje Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą – veiksmų gaires, kaip užtikrinti ES ekonomikos tvarumą, klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose politikos srityse ir užtikrinant, kad pertvarka būtų visiems teisinga ir įtrauki. Remiantis Europos žaliuoju kursu, parengtos veiksmų gairės, kuriomis siekiama skatinti efektyvų išteklių naudojimą pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, stabdyti klimato kaitą bei biologinės įvairovės nykimą ir mažinti taršą. 2020 m. sausio 14 d. Europos Komisija pristatė Europos žaliojo kurso investicijų planą ir Teisingos pertvarkos mechanizmą, padėsiančius įgyvendinti įsipareigojimą Europos Sąjungai iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui bloku.

Išsamiau apie Europos Sąjungos klimato politiką.

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2021 m. spalio 5 d.