Naujos žinios ir inovacijos prisideda prie žalios ir skaitmeninės Europos, padeda mums sparčiau judėti link tvarios žmonių ir planetos ateities, paremtos solidarumu ir pagarba bendroms Europos vertybėms. Mokslinių tyrimų ir inovacijų politika atlieka pagrindinį vaidmenį sprendžiant pasaulinės COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius.
ES teikiama parama tyrimams ir inovacijoms padeda Lietuvos tyrėjams aktyviau dalyvauti ir įsitraukti į mokslo, sveikatos, transporto, klimato kaitos ir skaitmeninių technologijų vystymo projektus.
Inovacijos
Maždaug du trečdalius Europos ekonomikos augimo per pastaruosius kelis dešimtmečius lėmė inovacijos.
Europos inovacijų taryba (EIT) yra Europos inovacijų programa, skirta nustatyti, plėtoti ir remti naujas technologijas ir proveržio inovacijas. Europos inovacijų tarybai 2021–2027 m. skirtas daugiau kaip 10 mlrd. EUR biudžetas.
Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel sakė:
„Europos inovacijų taryba yra plačiausio užmojo Europos iniciatyva, kuria siekiama remti proveržį, kurio Europai reikia, kad ji galėtų atsigauti po ekonomikos krizės ir paspartinti perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Investuojant į ateities vizija pagrįstus mokslinius tyrimus ir novatoriškas įmones, bus sustiprintas Europos technologinis suverenumas, remiama šimtų perspektyviausių Europos startuolių veiklos plėtra ir sudarytos sąlygos būsimai Europos inovacijų erdvei.“
Pagal Europos inovacijų suvestinę, kuri parodo inovacijų vystymo lygį Europos šalyse, Lietuva vis dar laikoma vidutinio lygio inovatore, tačiau per visą narystės ES laikotarpį situacija šalyje yra stipriai pagerėjusi. Šiuo metu didžiausios Lietuvos stiprybės yra gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius, su aplinka susijusios technologijos bei didžiausias darbuotojų mobilumas mokslo ir technologijų srityse.
Europos Sąjunga pagal Europos inovacijų tarybos programą „Accelerator“ rems Lietuvos startuolius, mažas ir vidutines įmones bei sieks jiems padėti kurti esminius pokyčius lemiančias inovacijas. Programoje „Accelerator“ įdiegta nauja inovacijų kūrėjams patogi naudoti paraiškų sistema, kurią taikydami startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės gali bet kuriuo metu supaprastinta tvarka pateikti finansavimo paraišką.
Lietuvos inovacijų suvestinė 2021 m.
Tyrimai
Naujausia ir pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa yra „Europos Horizontas“, kurios biudžetas 2021-2027 metais siekia 95,5 milijardus eurų. Šie pinigai bus skirti kovai su klimato kaita, siekiant pasiekti JTO tvaraus vystymosi tikslus ir paskatinti ES konkurencingumą pasaulyje.
Pagal ankstesnę 2014-2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, Lietuvos institucijos dalyvavo teikiant 3173 programų paraiškas, o dotacijos sutartis su Europos Komisija pasirašė 473 dalyviai iš Lietuvos. Lietuvos dalyvių biudžetas projektuose – 103,927 mln. EUR, iš jų Europos Komisijos skirta dotacija – 89,334 mln. EUR.
Daugiausiai partnerysčių „Horizonto 2020“ projektuose Lietuva turėjo su Vokietija (1095), Prancūzija (1048), Italija (987) ir Ispanija (939). Tarp kaimyninių šalių daugiausiai partnerysčių buvo su Lenkija (330), ženkliai mažiau su Latvija (144) ir Estija (151).
ES parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatina šalių mokslinių tyrimų grupių tarpusavio bendradarbiavimą, o tai yra labai svarbu siekiant inovacijų proveržio.
Šių programų dėka Lietuvos mokslininkai gali prisidėti ir rodyti lyderystę ES prioritetinėse srityse, tarp kurių yra išmaniosios technologijos, tvarus transportas ir žalioji energetika.
Dar vienas būdas, kaip Lietuva gali prisidėti prie pasaulinių tyrimų, yra narystė Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE). EMTE buvo sukurta siekiant padėti Europai tapti pirmaujančia pasaulio „žinių ekonomika“. EMTE sukuria bendrą tyrimų, inovacijų ir technologijų rinką be sienų visoje ES.
Ieškokite galimybių dabar arba ateityje gauti lėšų savo moksliniams tyrimams, mokslinių tyrimų partnerių, darbo vietų ir stipendijų. Sužinokite apie mokslinių tyrimų projektus ir rezultatus, bendras mokslinių tyrimų iniciatyvas ir ES veiksmus skatinant inovacijas.
COVID-19 tyrimai
Europos Sąjunga visada teikė didelę paramą moksliniams tyrimams, kurie kovojo su įvairiomis epidemijomis. Vien tarp 2007 ir 2019 m. buvo investuota 4,1 mlrd. EUR į epidemiologinius tyrimus, pasiruošimus ir atsakus į įvairių ligų protrūkius, diagnostinius tyrimus, gydymą, vakcinas.
Dar prieš Pasaulinei Sveikatos Organizacijai COVID-19 paskelbiant pasauline grėsme žmonijos sveikatai, Europos Komisija skyrė 10 mln. EUR skubiems koronaviruso tyrimų projektams.
Europos Komisija iš praėjusios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ skyrė daugiau nei 1 mlrd. EUR COVID-19 diagnostiniams, gydymo ir vakcinų tyrimams. Be to, buvo pasiūlytas dešimties punktų Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA) veiksmų planas koronaviruso pažabojimui ir greitiems mokslinių tyrimų rezultatams pasiekti. Galiausiai buvo sukurta speciali platforma, kurioje mokslininkai galėjo dalintis naujausia informacija, susijusia su COVID-19 tyrimais.
Būtent šios priemonės leido labai greitai ištirti koronavirusą ir išrasti veiksmingas bei saugias vakcinas nuo šios ligos.
Europos mokslinių tyrimų erdvės koronaviruso platforma