Vieni pabėgėlių nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikinosios apsaugos metai

Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl Laikinosios apsaugos direktyvos. Direktyva pirmą kartą pradėta naudotis 2022 m. kovo 4 d., reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Nuo tada neatidėliotina apsauga ES suteikta apie 4 mln. žmonių, iš jų daugiau kaip 3 mln. per pirmąjį 2022 m. pusmetį. Visi užsiregistravusieji turėjo teisę patekti į darbo rinką, naudotis švietimo, sveikatos priežiūros paslaugomis, būti apgyvendinti. ES atsakas į karą Ukrainoje dar kartą parodė, kas įmanoma, kai ES veikia vieningai. Laikinosios apsaugos direktyva pasirodė esanti esminė priemonė užtikrinant neatidėliotiną apsaugą ES ir ji turėtų išlikti Europos Sąjungos priemonių rinkinio dalimi ateityje.

Už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas sakė: „Nuo pirmos plataus masto Rusijos invazijos dienos ES tvirtai stojo į Ukrainos žmonių pusę. Europos solidarumą įkūnijo neatidėliotina apsauga, suteikta daugiau kaip keturiems milijonams žmonių: ES šeimos atvėrė jiems savo namų duris, mokyklos priėmė naujus moksleivius, ligoninės ir medicinos tarnybos suteikė reikiamą pagalbą, o daugiau kaip milijonas iš Ukrainos perkeltų asmenų įsiliejo į mūsų darbo jėgą. Laikinoji apsauga jau kartą pratęsta, esame pasirengę ją tęsti ir toliau. Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės. Taip pat akivaizdu, kad ši vertinga priemonė turėtų išlikti ES priemonių rinkinyje ir ateityje.“

Šiandien paskelbtame komunikate apžvelgiamas direktyvos įgyvendinimas praėjusiais metais, apibendrinama įgyta patirtis ir nustatomos prioritetinės sritys, kuriose reikalingos tolesnės pastangos.

Dėl direktyvos buvo tučtuojau suteikta apsauga, o formalumai sumažinti iki minimumo. Šia direktyva tokia apsauga papildyta išsamiu ir suderintu teisių rinkiniu.

• Galimybė registruotis ir gauti dokumentus – valstybės narės greitai nustatė registracijos ir būtinų dokumentų išdavimo procedūras.
• Speciali vaikų apsauga – šiuo metu beveik penktadalis Ukrainos vaikų naudojasi prieglobsčiu ES.
• Galimybė gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą – nuo mokslo metų pradžios – praėjusių metų rugsėjo – maždaug pusė milijono Ukrainos vaikų priimti į ES švietimo įstaigas.
• Prekybos žmonėmis rizikos mažinimas ir parama karo nusikaltimų aukoms – siekdama didinti perkeltųjų asmenų informuotumą ir užkirsti kelią prekybai žmonėmis, ES parengė bendrą kovos su prekyba žmonėmis planą.
• Galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir socialines išmokas – beveik 2000 Ukrainos pacientų sėkmingai evakuoti į 20 ES ir EEE šalių, daugumoje valstybių narių nuo karo pabėgusiems žmonėms buvo pasiūlyta psichikos sveikatos ir psichosocialinė pagalba.
• Teisė į darbą – apie milijonas perkeltųjų asmenų dabar dirba Europos šalyse, o ES parengė specialistų rezervo bandomąjį projektą integracijai į darbo rinką remti.
• Teisė į būstą ir gyvenamąją vietą iniciatyvos „Saugūs namai“ gairės padeda valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei rengti privataus būsto iniciatyvas. Europos Komisija skyrė 5,5 mln. EUR Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos vykdomam projektui, kuriuo remiamas iniciatyvos „Saugūs namai“ įgyvendinimas, ir paskelbė kvietimą teikti projektų dotacijų paraiškas, kad būtų toliau skatinamos bendruomenės rėmimo programos.

Solidarumo platforma „Ukraina“, kurią Europos Komisija įsteigė iškart, kai tik buvo pasinaudota direktyva, atliko labai svarbų vaidmenį užtikrinant koordinuotą atsaką.

Europos Komisija ir jos agentūros teikė operatyvinę paramą valstybėms narėms įgyvendinant direktyvą. ES prieglobsčio agentūra padeda 13 valstybių narių patenkinti prieglobsčio, priėmimo ir laikinosios apsaugos poreikius. Į pirmąsias migrantų antplūdį patyrusias valstybes nares ir Moldovą nusiųsta apie 200 FRONTEX pareigūnų, kad padėtų valdyti padėtį prie sienų. Europolas į penkias valstybes nares ir Moldovą taip pat nusiuntė darbuotojų ir kviestinių pareigūnų antrinėms saugumo patikroms atlikti. Valstybėse narėse įsteigti trys ES civilinės saugos mechanizmo centrai, per kuriuos į Ukrainą nusiųsta daugiau kaip 80 000 tonų nepiniginės pagalbos.

ES taip pat teikė finansinę paramą perkeltųjų asmenų poreikiams tenkinti. ES iš viso skyrė 13,6 mlrd. EUR papildomų lėšų, pasinaudodama CARE ir FAST-CARE priemonėmis. 1 mlrd. EUR perskirta iš sanglaudos fondų, dar 400 mln. EUR skirta iš vidaus reikalų fondų.

ES taip pat sustiprino bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Jungtine Karalyste, taip pat su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

Europos Sąjunga pasirengusi remti Ukrainą tiek, kiek reikės. Apsauga jau pratęsta iki 2024 m. kovo mėn. ir gali būti pratęsta dar kartą iki 2025 m. Europos Komisija pasirengusi imtis būtinų priemonių ją pratęsti toliau, jeigu to reikės.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai