Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2022 m. kovo 23 d.Atstovybė Lietuvoje

Valstybės pagalba. Europos Komisija priėmė laikinąją sistemą siekiant remti ekonomiką krizės sąlygomis Rusijai įsiveržus į Ukrainą

Europos Komisija priėmė laikinąją sistemą siekiant sudaryti sąlygas ES valstybėms narėms per krizę pasinaudoti valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis, kad jos galėtų remti ekonomiką Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

ES vėliavos prie Berlaymont

Už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager sakė: „Šiuo kritiniu momentu Europos Sąjunga ir toliau palaiko Ukrainą ir jos žmones. Šiam žiauriam įsiveržimui būtina priešintis, nes pavojus kyla mūsų laisvei.

ES ir jos tarptautinių partnerių priimtos sankcijos sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai.

Šios sankcijos taip pat kenkia ir dar ne vieną mėnesį kenks ES ekonomikai. Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius. Ir veikti turime koordinuotai.

Atsižvelgdama į tai, Komisija sudarys sąlygas valstybėms narėms naudotis valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis, kad įveiktume šią precedento neturinčią situaciją, kartu apsaugodami vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje.

Laikinoji sistema papildo esamą valstybės pagalbos priemonių rinkinį įvairiomis kitomis galimybėmis, kuriomis jau gali pasinaudoti valstybės narės, pavyzdžiui, priemonėmis, kuriomis įmonėms kompensuojama dėl išskirtinių aplinkybių tiesiogiai patirta žala, ir Komisijos komunikatuose dėl energijos rinkos pokyčių nustatytomis priemonėmis.

Naujoji sistema leis valstybėms narėms: i) teikti riboto dydžio pagalbą įmonėms, nukentėjusioms nuo dabartinės krizės arba susijusių sankcijų ir atsakomųjų sankcijų, ii) užtikrinti pakankamą likvidumą įmonėms ir iii) kompensuoti įmonėms papildomas išlaidas, patirtas dėl itin didelių dujų ir elektros energijos kainų.

Šių rūšių priemonėmis taip pat galės pasinaudoti sunkumų patiriančios įmonės, nes dėl dabartinių aplinkybių, susiklosčiusių dar nepasibaigus koronaviruso pandemijai, joms gali kilti neatidėliotinų likvidumo poreikių. Rusijos kontroliuojami subjektai, kuriems taikomos sankcijos, pasinaudoti šiomis priemonėmis negalės.

Pavyzdžiui, valstybės narės, norėdamos kuo labiau sumažinti staigaus žaliavų kainų padidėjimo žemės ūkio sektoriuje poveikį, gali nedelsdamos pradėti taikyti schemas, pagal kurias vienai nuo krizės nukentėjusiai įmonei būtų skiriama iki 400 000 EUR. Komisija yra pasirengusi nedelsdama pradėti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, siekdama rasti veiksmingų sprendimų, kaip apsaugoti šį svarbų mūsų ekonomikos sektorių naudojantis visomis pagal valstybės pagalbos taisykles numatytomis lankstumo galimybėmis.

Siekiant išsaugoti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, pagal naująją laikinąją pagalbos priemonių sistemą numatytos tam tikros apsaugos priemonės. Valstybės narės taip pat raginamos teikiant pagalbą, skirtą papildomoms energijos išlaidoms, susijusioms su didelėmis dujų ir elektros energijos kainomis, padengti, nustatyti tvarumo reikalavimus.

Komisija ir toliau stebės situaciją ir teiks reikiamą paramą vyriausybėms ir piliečiams.“

Pagrindiniai faktai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies b punktu grindžiamą laikinąją pagalbos priemonių sistemą siekiant krizės sąlygomis remti ekonomiką Rusijai įsiveržus į Ukrainą pripažįstama, kad ES ekonomika patiria didelių sutrikimų. Siekiant ištaisyti šią padėtį, pagal laikinąją pagalbos priemonių sistemą krizės sąlygomis numatoma trijų rūšių pagalba:

  • Ribotos pagalbos sumos. Valstybės narės galės nustatyti schemas, pagal kurias nuo krizės nukentėjusioms įmonėms, veikiančioms žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose skiriama iki 35 000 EUR, o nuo krizės nukentėjusioms įmonėms, veikiančioms visuose kituose sektoriuose, – iki 400 000 EUR vienai įmonei. Šios pagalbos nereikia susieti su energijos kainų padidėjimu, nes krizė ir Rusijai taikomos ribojamosios priemonės veikia ekonomiką įvairiais būdais, įskaitant fizinius tiekimo grandinės sutrikimus. Ši parama gali būti teikiama bet kokia forma, įskaitant tiesiogines dotacijas.
  • Likvidumo parama valstybės garantijų ir subsidijuojamų paskolų forma. Valstybės narės galės teikti: i) subsidijuojamas valstybės garantijas, siekdamos užtikrinti, kad bankai ir toliau teiktų paskolas visoms nuo dabartinės krizės nukentėjusioms įmonėms, ir ii) viešąsias ir privačiąsias paskolas, kurioms taikoma subsidijuojama palūkanų norma.
    • Valstybės narės gali suteikti valstybės garantijas arba sukurti garantijų sistemas, kuriomis būtų remiamos paskolos, kurias įmonės paėmė iš bankų. Tuo tikslu būtų subsidijuojamos priemokos, sumažinant apskaičiuotą rinkos normą, taikomą metinėms priemokoms už naujas paskolas MVĮ ir ne MVĮ.
    • Valstybės narės gali leisti teikti įmonėms viešąsias ir privačiąsias paskolas, kurioms taikoma subsidijuojama palūkanų norma. Šios paskolos turi būti teikiamos taikant palūkanų normą, kuri bent jau lygi nerizikingai bazinei normai, pridėjus nurodytas kredito rizikos priemokas, taikomas atitinkamai MVĮ ir ne MVĮ.

Abiejų rūšių paramai taikomi apribojimai, susiję su maksimalia paskolos suma ir grindžiami įmonės veiklos poreikiais, atsižvelgiant į jos apyvartą, išlaidas energijai arba specialius likvidumo poreikius. Paskolos gali būti susijusios tiek su investicijų, tiek su apyvartinio kapitalo poreikiais.

  • Pagalba didelėms energijos kainoms kompensuoti. Valstybės narės galės iš dalies kompensuoti įmonėms, visų pirma daug energijos suvartojančioms įmonėms, papildomas išlaidas dėl itin išaugusių dujų ir elektros energijos kainų. Ši parama gali būti teikiama bet kokia forma, įskaitant tiesiogines dotacijas. Bendra pagalba vienam pagalbos gavėjui negali viršyti 30 % tinkamų finansuoti išlaidų ir jokiu metu negali viršyti 2 mln. EUR. Kai įmonė patiria veiklos nuostolių, kad būtų galima tęsti ekonominę veiklą, gali prireikti papildomos pagalbos. Tuo tikslu valstybės narės gali suteikti pagalbą, viršijančią minėtas ribas: iki 25 mln. EUR daug energijos suvartojantiems vartotojams ir iki 50 mln. EUR įmonėms, veikiančioms tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, aliuminio ir kitų metalų, stiklo pluošto, celiuliozės, trąšų ar vandenilio ir daugelio pagrindinių cheminių medžiagų gamybos sektoriuose.

Laikinoji pagalbos priemonių sistema padės nukreipti paramą ekonomikai ir kartu sumažinti neigiamas pasekmes vienodoms sąlygoms bendrojoje rinkoje.

Todėl laikinoji sistema apima įvairias apsaugos priemones:

  • Proporcinga metodika. Pagalbos, kuri gali būti suteikta įmonėms, dydis turėtų būti siejamas su jų ekonominės veiklos mastu ir krizės ekonominiu poveikiu, atsižvelgiant į jų apyvartą ir išlaidas energijai.
  • Tinkamumo reikalavimai. Daug energijos suvartojantys vartotojai apibrėžti remiantis Energijos mokesčių direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punktu, t. y. įmonės, kurių energinių produktų pirkimas sudaro bent 3 proc. jų gamybos vertės.
  • Tvarumo reikalavimai. Valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę pagalbos, skirtos papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl itin didelių dujų ir elektros energijos kainų, padengti, teikimui nediskriminuojant nustatyti reikalavimus, susijusius su aplinkos apsauga ar tiekimo saugumu. Pagalba turėtų ne tik padėti įmonėms įveikti dabartinę krizę, bet ir padėti pagrindus tvariam atsigavimui.

Laikinoji sistema bus taikoma iki 2022 m. gruodžio 31 d. Siekdama užtikrinti teisinį tikrumą, Komisija iki to laiko įvertins, ar sistemos taikymą reikia pratęsti. Be to, jos taikymo laikotarpiu Komisija nuolat peržiūrės sistemos turinį ir aprėptį, atsižvelgdama į pokyčius energijos rinkose, kitose žaliavų rinkose ir į bendrą ekonominę padėtį.

Šiandien priimta laikinoji sistema papildo daugelį įvairių valstybių narių galimybių kurti priemones, atitinkančias ES valstybės pagalbos taisykles. Pavyzdžiui, remdamosi ES valstybės pagalbos taisyklėmis, valstybės narės gali padėti toms įmonėms, kurių likvidumas nepakankamas ir kurioms reikalinga skubi sanavimo pagalba. Be to, pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės gali kompensuoti bendrovėms žalą, kurią tiesiogiai sukėlė ypatingas įvykis, kaip antai dabartinė krizė.

Anksčiau, 2008 m., Komisija buvo priėmusi laikinąją sistemą reaguodama į pasaulinę finansų krizę.

2020 m. kovo 19 d. Komisija priėmė laikinąją sistemą reaguodama į koronaviruso protrūkį. Laikinoji valstybės pagalbos priemonių reaguojant į COVID-19 protrūkį sistema buvo iš dalies pakeista 2020 m. balandžio 3 d.gegužės 8 d.birželio 29 d.spalio 13 d., 2021 m.  sausio 28 d. ir lapkričio 18 d.

Daugiau informacijos

Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2022 m. kovo 23 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje