Europos Komisija paskelbė antrąją skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą, kurioje įvertinami ES veiklos rezultatai įgyvendinant Europos skaitmeninio dešimtmečio 2030 m. tikslus ir uždavinius keturiose srityse: skaitmeninių įgūdžių, skaitmeninės infrastruktūros, įmonių skaitmenizacijos ir viešųjų paslaugų skaitmenizacijos. Ataskaitoje valstybės narės raginamos imtis ryžtingesnių veiksmų, nes skaitmeninio dešimtmečio tikslų įgyvendinimas yra labai svarbus ES ekonomikos klestėjimui ir visuomenės sanglaudai ateityje.
Šiais metais pirmą kartą prie ataskaitos pridedama ES valstybių narių pateiktų nacionalinių skaitmeninio dešimtmečio strateginių veiksmų planų analizė, kurioje išsamiai aprašomos planuojamos nacionalinės priemonės, veiksmai ir finansavimas siekiant prisidėti prie ES skaitmeninės transformacijos.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Lietuva reikšmingai prisideda prie ES skaitmeninio dešimtmečio tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Per praėjusius metus padaryta pažanga plečiant lietuvių skaitmeninius įgūdžius. Šiuo metu 52,9 proc. gyventojų turi bent bazinius skaitmeninius įgūdžius. Taip pat paaugo IRT specialistų skaičius nuo 4,4 proc. iki 4,9 proc. ir tai yra šiek tiek daugiau nei ES vidurkis (4,8 proc.). Lietuvoje beveik 99 proc. apgyvendintų vietovių veikia 5G ryšys. Tačiau vis dar kyla iššūkių, ypač įmonėms diegiant pažangias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas ar debesijos paslaugos. Todėl svarbu ir toliau spartinti savo pastangas, kad pasiektume užsibrėžtus Europos skaitmeninio dešimtmečio tikslus iki 2030 m. “
Ataskaitoje vertintų įvairių sričių pagrindinės išvados.
Skaitmeninė infrastruktūra
Pagal dabartinį 2030 m. tikslą gigabitinis ryšys turėtų pasiekti visus Europos Sąjungos gyventojus, o 5G ryšio tinklai turėtų būti prieinami visose apgyvendintose vietovėse.
Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 78 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad turėdami didelės spartos nebrangų interneto ryšį jie galėtų geriau naudoti skaitmenines technologijas kasdieniame gyvenime.
Lietuva yra itin pažengusi 5G diegimo ir aprėpties srityje – 98,9 proc. jos apgyvendintų vietovių veikia bazinis 5G ryšys. Tačiau 2023 m. gigabitinio junglumo diegimo dinamika buvo nedidelė: labai pralaidžių elektroninių ryšių tinklų ir į patalpas įvestų šviesolaidžio linijų rodiklis ir toliau buvo 78,1 proc., palyginti su atitinkamai 78,8 proc. ir 64 proc. ES vidurkiu.
Įmonių skaitmenizacija
Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatyti trys įmonių skaitmenizacijos didinimo tikslai: bent 75 proc. ES įmonių savo veiklai turėtų naudotis debesijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ir (arba) dirbtiniu intelektu; daugiau nei 90 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) turėtų pasiekti bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį; vienaragių (daugiau nei 1 mlrd. EUR vertinamų įmonių) skaičius turėtų padvigubėti ir pasiekti beveik penkis šimtus.
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 87 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog valdžios institucijoms turėtų būti svarbu užtikrinti, kad Europos įmonės galėtų augti ir tapti Europos lyderėmis, galinčiomis konkuruoti pasauliniu mastu, o tai viršija ES vidurkį (82 proc.).
Lietuva labai teigiamai prisideda prie ES skaitmeninės ekosistemos, visų pirma savo gera padėtimi vienaragių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių srityje.
Startuolių ekosistema yra viena iš Lietuvos ekonomikos varomųjų jėgų, reikšmingai prisidedanti prie šalies inovacijų ir technologinės pažangos. Tai viena sparčiausiai augančių startuolių ekosistemų Vidurio ir Rytų Europoje, o bendra Lietuvos startuolių vertė nuo 2017 iki 2022 m. išaugo beveik 17 kartų. Remiantis Lietuvos valdžios institucijų pateikta informacija, Lietuvoje yra apie 1 000 startuolių ir 39 vienaragiai.
Lietuvoje 60 proc. MVĮ yra pasiekusios bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Šios srities dinamika yra nedidelė, tačiau pažanga akivaizdi. Lietuva viršija ES vidurkį tiek MVĮ procentine dalimi (ES 57,7 proc.), tiek vidutiniu metiniu augimu (2,9 proc., palyginti su 2,5 proc.). Yra ir kitų rodiklių, kurie rodo teigiamą Lietuvos MVĮ padėtį, nes jos gerokai lenkia ES vidurkį e. prekybos srityje (Lietuvoje 30,6 proc., palyginti su ES 19,1 proc.) ir MVĮ bendros e. prekybos apyvartos srityje (Lietuvoje 13,7 proc., palyginti su ES 11,9 proc.).
Lietuvoje debesijos sprendimus naudoja 33,6 proc. įmonių (ES 38,9 proc.), 40,5 proc. įmonių diegia didžiųjų duomenų sprendimus (ES 33,2 proc.), o 4,9 proc. įmonių naudoja dirbtinio intelekto sprendimus (ES 8 proc.), taigi Lietuva turi neišnaudotą potencialą prisidėti prie ES skaitmeninio dešimtmečio tikslo įgyvendinimo.
Viešųjų paslaugų skaitmenizacija
Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje numatyta 100 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų teikti internetu ir, kai aktualu, piliečiams ir įmonėms Europos Sąjungoje sudaryti galimybę internetu bendrauti su viešojo administravimo institucijomis, taip pat galimybę visiems ES gyventojams turėti internetinę prieigą prie savo elektroninių sveikatos įrašų ir saugios elektroninės atpažinties (e. ID) priemonių.
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 58 proc. lietuvių mano, kad prieigos prie saugių ir privatumą užtikrinančių skaitmeninių technologijų principas Lietuvoje yra gerai įgyvendintas (ES vidurkis 55 proc.)
Lietuva svariai prisideda prie ES skaitmeninio dešimtmečio tikslo dėl viešųjų paslaugų skaitmenizacijos įgyvendinimo, dinamika taip pat yra teigiama. Kalbant apie skaitmenines viešąsias paslaugas, šalis gerokai viršija ES lygį (Lietuvoje 86,7 balo palyginti su ES 79,4 balo), o vidutinis metinis augimas taip pat viršija ES vidurkį (Lietuvoje 3,4 proc. palyginti su ES 3,1 proc.). Be to, skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimo įmonėms pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis patvirtina, kad Lietuva pirmauja, nes jis taip pat gerokai viršija ES lygį (Lietuvoje 95,9 balo palyginti su ES 85,4 balo).
Skaitmeniniai įgūdžiai
ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. padidinti bazinius skaitmeninius įgūdžius turinčių 16–74 m. asmenų skaičių iki bent 80 proc. ir išugdyti 20 mln. IRT specialistų.
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 88 proc. lietuvių mano, jog svarbu, kad valdžios institucijos padėtų žmonėms gauti tinkamą paramą, kad jie galėtų prisitaikyti prie skaitmeninių technologijų ir paslaugų. Be to, 82 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad iki 2030 m. prieiga prie viešųjų paslaugų internetu bus svarbi jų kasdieniame gyvenime.
Kadangi 52,9 proc. Lietuvos gyventojų turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o šios srities dinamika yra labai didelė, Lietuva turi potencialo dar labiau prisidėti prie ES skaitmeninio dešimtmečio tikslo dėl pagrindinių skaitmeninių įgūdžių įgyvendinimo. Dabartinis šalies rodiklis yra mažesnis už ES vidurkį (55,5 proc.). Tačiau vidutinis metinis augimo tempas gerokai viršija ES lygį (4,1 proc. palyginti su 1,5 proc.), o tai rodo teigiamą pažangą ir tai, kad įgyvendintos priemonės daro poveikį. Kalbant apie lyčių pusiausvyrą, pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi daugiau moterų (28 proc.) nei vyrų (24 proc.).
Lietuvos indėlis dėl IRT specialistų yra teigiamas – 4,9 proc., o tai yra šiek tiek daugiau nei ES vidurkis (4,8 proc.), ir matyti labai teigiama dinamika – metinė pažanga siekia 11,4 proc.
Daugiau informacijos
2024 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita
2024 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita. Šalių skyriai
„Eurobarometro“ apklausa. Skaitmeninis dešimtmetis
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2024 m. liepos 5 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje