Europos Komisija pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF)) laikotarpio vidurio vertinimą. RRF – ES ekonomikos gaivinimo priemonė, sudaranti 800 mlrd. EUR vertės priemonės „NextGenerationEU“ pagrindą.
Pagal mastą ir užmojį precedento neturinti RRF buvo sukurta 2021 m. vasario mėn. Jos paskirtis yra dvejopa – padėti valstybėms narėms atsigauti po COVID-19 pandemijos ir sustiprinti jų atsparumą, taip pat paskatinti ekonomiką ir visuomenę tapti žalesnėmis, labiau skaitmenizuotomis ir konkurencingesnėmis. Priemonė taip pat buvo labai svarbi sprendžiant neatidėliotinus uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą šalutiniu poveikiu.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose valstybės narės numatė reformas ir investicijas:
- atsižvelgdamos į ES žaliosios, skaitmeninės ir socialinės politikos prioritetus ir
- pritaikydamos jas, kad jomis būtų sprendžiami nacionaliniai uždaviniai, nustatyti per Europos semestrą pateiktose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.
Realių pokyčių įgyvendinimo vietose užtikrinimas
Valstybės narės įgyvendina į savo planus įtrauktą reformų ir investicijų darbotvarkę. Europos Komisijos vertinimu, iki 2023 m. pabaigos patenkinamai pasiekta daugiau kaip 1 150 tarpinių ir siektinų reikšmių. Įgyvendinus šiuos reformų ir investicijų veiksmus, įgyvendinimo vietose pasiekta teigiamų pokyčių ir apčiuopiamų rezultatų.
Pavyzdžiui, pasinaudojant RRF lėšomis sutaupyta daugiau kaip 28 mln. megavatvalandžių (MWh) suvartojamos energijos. Daugiau kaip 5,6 mln. papildomų namų ūkių dabar turi prieigą prie interneto itin didelio pralaidumo tinklais ir beveik 9 mln. žmonių pasinaudojo apsaugos nuo su klimatu susijusių nelaimių, tokių kaip potvyniai ir gamtos gaisrai, priemonėmis.
Iki šiol valstybėms narėms jau išmokėta beveik 225 mlrd. EUR RRF lėšų. Siekiant paskatinti reformų ir investicijų įgyvendinimą ir sumažinti trumpalaikį COVID-19 krizės, o vėliau – energetikos krizės poveikį valstybių narių biudžetams, buvo išmokėta 67 mlrd. EUR išankstinio finansavimo lėšų.
Siekdamos šių rezultatų valstybės narės ir Europos Komisija, o taip pat Europos Parlamentas ir Taryba, glaudžiai bendradarbiavo.
Veiksminga parama ES ekonomikos atsigavimui
Europos Komisijos vertinimu, maždaug pusę numatomo viešųjų investicijų padidėjimo 2019–2025 m. sudarys iš ES biudžeto, visų pirma RRF, finansuojamos investicijos. Priešingai nei per ankstesnes krizes, viešosios investicijos Europoje per COVID-19 pandemiją ir po jos kilusią energetikos krizę padidėjo nuo 3 proc. 2019 m. iki maždaug 3,3 proc. 2023 m. Numatoma, kad 2024 m. viešosios investicijos pasieks 3,4 proc. BVP.
Dauguma planų buvo nedelsiant parengti 2021 m. – tai suteikė galimybę gauti nemenką išankstinį finansavimą ir greitai juos pradėti įgyvendinti vietose. Ekonominė veikla vėl pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį, o nedarbas sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio – maždaug 6 proc. Europos Komisijos ekonominis modeliavimas rodo, kad įgyvendinant priemonę „NextGenerationEU“ 2026 m. ES realusis BVP gali padidėti iki 1,4 proc., palyginti su padėtimi, jei ši priemonė nebūtų įgyvendinama. Šie rezultatai neapima numatyto didelio augimą skatinančio į ekonomikos gaivinimo planus įtrauktų reformų poveikio, kuris pasireikš ilgesniuoju laikotarpiu. Numatoma, kad trumpuoju laikotarpiu užimtumas ES padidės iki 0,8 proc.
Lanksti priemonė
Valstybės narės strategiškai naudojasi RRF ilgalaikiams ir naujiems uždaviniams spręsti.
Iki 2023 m. pabaigos ES Taryba patvirtino visus 27 peržiūrėtus planus, kad jų poveikis kintant aplinkybėms būtų kuo didesnis. Jie buvo atnaujinti siekiant padėti spręsti per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą padidėjusių energijos kainų, didelės infliacijos ir tiekimo grandinės sutrikimų problemas. Graikijos, Slovėnijos ir Kroatijos planai taip pat atnaujinti siekiant kovoti su gaivalinėmis nelaimėmis, dėl kurių, be žmonėms sukeltų kančių, buvo sudėtinga įgyvendinti tam tikras reformas ir investicijas.
Dėl šių atnaujinimų ES parama valstybių narių ekonomikoms gerokai padidėjo (beveik 150 mlrd. EUR). Ši suma apima papildomą finansavimą pagal 23 plano „REPowerEU“ skyrius ir 125,5 mlrd. EUR papildomos paskolų paramos. Iš viso ekonomikai pagal RRF numatyta skirti 650 mlrd. EUR finansinės paramos.
Struktūrinių reformų įgyvendinimo skatinimas
Siekdamos per Europos semestrą pateiktų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų didelės įgyvendinimo pažangos, valstybės narės naudojosi RRF lėšomis. RRF grindžiama veiklos rezultatais, t. y. ES lėšos išmokamos, jei pasiekiamos sutartos tarpinės ir siektinos reikšmės, ir toks jos pobūdis pasitvirtina norint įgyvendinti ilgai lauktas reformas įvairiose politikos srityse, visų pirma siekiant remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas bei didinti socialinį ir institucinį atsparumą. Be to, tikimasi, kad įgyvendinus plano „REPowerEU“ skyrius paspartės visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektų planavimo ir leidimų išdavimo procedūros.
2019–2020 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias įgyvendindamos valstybės narės padarė bent tam tikrą pažangą, dalis 2021–2023 m. padidėjo nuo 52 proc. iki 69 proc. Palyginti su ankstesniais laikotarpis, tai didelė pažanga.
Stiprus žaliosios pertvarkos skatinimas
RRF – pagrindinė ES žaliąją pertvarką spartinanti priemonė. Visų valstybių narių planuose buvo nurodyta didesnė nei 37 proc. siektina klimato tikslo reikšmė, o kai kurios valstybės narės žaliajai darbotvarkei skyrė daugiau kaip 50 proc. viso savo plano. Be to, kad žalioji pertvarka būtų teisinga, RRF remia užimtumą ir socialinę politiką.
Pagal ekonomikos gaivinimo plano „REPowerEU“ skyrius žaliajai pertvarkai bus skirta dar 60 mlrd. EUR EGADP lėšų. Tai padės taupyti energiją, spartinti švarios energijos gamybą ir įvairinti ES energijos tiekimą, taip pat skatins didinti poveikio klimatui neutralizavimo pramonės gamybos pajėgumus.
Spartinamas įgyvendinimas
Planų peržiūra turėjo įtakos esamų planų įgyvendinimo tempui. Vis dėlto 2023 m. įgyvendinimas vietose nesustojo – iki 2023 m. pabaigos pateiktų mokėjimo prašymų skaičius padvigubėjo nuo 27 iki 54.
Tikimasi, kad ši teigiama tendencija tęsis – dabar valstybės narės turi reikiamas priemones įgyvendinimui spartinti, atsižvelgiant į tai, kad RRF galios iki 2026 m. Šiuo metu Europos Komisija vertina 18 mokėjimo prašymų. Numatoma, kad 2024 m. bus dar pateikta daugiau kaip 20 mokėjimo prašymų. Tuo remdamasi Europos Komisija tikisi iki metų pabaigos išmokėti daugiau kaip 100 mlrd. EUR papildomų mokėjimų.
Per visą RRF įgyvendinimo laikotarpį bus įgyvendinama daug nacionaliniuose planuose numatytų investicijų ir reformų, kurios skatins teigiamus pokyčius, naudingus ES piliečiams, įmonėms ir visai ES. Kartu su laikotarpio vidurio vertinimu pateikiama glausta šalių informacija, nurodanti į kiekvieną ekonomikos gaivinimo planą įtrauktus geriausius ir didžiausią poveikį darančius projektus ir reformas.
Įgyta patirtis
Laikotarpio vidurio vertinime pabrėžiama, kad veiklos rezultatais grindžiamam RRF pobūdžiui pritaria dauguma valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų. Mokėjimai remiantis pasiekta pažanga ir rezultatais, o ne patirtomis išlaidomis, užtikrina valstybėms narėms ir Europos Komisijai nuspėjamumą ir atskaitomybę. Spartus pasirengimas ir greitos išmokos rodo, kad RRF padėjo valstybėms narėms krizės metu, o unikalus investicijų ir reformų derinys padeda ekonomikai geriau pasirengti ateičiai.
Laikotarpio vidurio vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys į kai kurias tobulintinas sritis. Siekiant užtikrinti nuolatinę pridėtinę vertę ir sklandų įgyvendinimą, būtina užtikrinti pakankamą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo ir įgyvendinimo lankstumą. Tinkami administraciniai gebėjimai valstybėse narėse, o taip pat glaudus regionų ir vietos valdžios institucijų ir taip pat socialinių partnerių dalyvavimas, yra labai svarbūs, kad RRF būtų sparčiai įgyvendinama.
Kai į ekonomikos gaivinimo planus įtrauktos priemonės bus visiškai įgyvendintos, 2028 m. bus atliktas ex post vertinimas, kuriame Priemonė ir jos poveikis bus įvertinti bendrai.
Daugiau informacijos
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2024 m. vasario 22 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje