Lietuva užima 14-ą vietą ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

Šiandien Europos Komisija paskelbė 2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI), kuriuo apžvelgiama ES valstybių narių pažanga skaitmeninės ekonomikos srityje, rezultatus. COVID pandemijos metu valstybės narės darė pažangą skaitmenizacijos srityje, tačiau joms vis dar sunkiai sekasi pašalinti skaitmeninių įgūdžių spragas, užtikrinti MVĮ skaitmeninę transformaciją ir diegti pažangius 5G tinklus. Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pagal kurią maždaug 127 mlrd. EUR yra skirta reformoms ir investicijoms skaitmeninės ekonomikos srityje, teikia beprecedentę galimybę paspartinti skaitmeninę transformaciją, kurią praleisti ES ir jos valstybėms narėms būtų labai nenaudinga.

Kaip ir 2021 m., 2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva užima 14-ą vietą (LT balas – 52,7) tarp 27 ES valstybių narių (ES balas – 52,3).

Pagal žmogiškojo kapitalo rodiklį Lietuva užima 20-ą vietą (LT balas – 42,5) tarp 27 ES šalių ir yra žemiau ES vidurkio (ES balas – 45,7). Lietuva vis dar turi galimybių gerinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius ir investuoti į darbo jėgos perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, tačiau pagirtini Lietuvos rezultatai IRT specialistų lyčių pusiausvyros srityje: Lietuvoje 24,5 proc. IRT srities darbo vietų dirba moterys.

Bendras Lietuvos galimybių naudotis ryšiu balas – 49,4, tad Lietuva užima 23-ą vietą tarp ES šalių, o rezultatai yra įvairialypiai. Į patalpas įvestų šviesolaidžio linijų aprėptis (FTTP) nuolat augo ir pasiekė 78 proc. namų ūkių, t. y. smarkiai viršijo ES vidurkį (50 proc.). Kita vertus, Lietuva yra tarp ES valstybių narių, kurios 5G ryšiui skiria mažiausiai dažnių spektro, t. y. tik 5 proc., palyginti su ES vidurkiu (56 proc.). Žvelgiant į ateitį, siekiant skatinti 5G tinklo diegimą ir kartu didinti galimybę pasiekti Europos Gigabitinės visuomenės ir 2030 m. Europos skaitmeninio dešimtmečio tikslus, reikėtų spręsti radijo dažnių spektro skyrimo 5G ryšiui problemą.

Lietuva ES užima 13-ą vietą skaitmeninių technologijų integravimo versle srityje. Šioje srityje Lietuvos rezultatai (LT balas – 37,2) šiek tiek viršija ES vidurkį (ES balas – 36,1). MVĮ, kurių skaitmeninis intensyvumas bent bazinio lygio, kategorijoje Lietuvos rezultatas taip pat yra vidutinis. Deja, ES vidurkio nepasiekiama pažangiųjų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir skaitmeniniai debesys, integravimo srityje.

Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva ES užima 10-tą vietą (LT balas – 81,8). 2021 m. Lietuva tęsė skaitmeninių viešųjų paslaugų tobulinimą ir pasiekė gerokai ES vidurkį viršijančius rezultatus. Ne tik toliau buvo kuriama Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS), siejanti visus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir vaistines, bet taip pat buvo tobulinami asmens tapatybės kortelėje (ATK) įdiegtų elektroninio identifikavimo priemonių sprendimai. Be to, Lietuva daug investavo į skaitmeninės valdžios sprendimų kūrimą „GovTech“ bandomojoje aplinkoje, kurioje 2021 m. buvo pasiūlyta keletas iniciatyvų, skirtų prisidėti prie Lietuvos indėlio siekiant Europos skaitmeninio dešimtmečio tikslų.

Daugiau informacijos:

Lietuvos duomenys

Pranešimas spaudai