Karo Ukrainoje kontekste Europos Sąjungos ir NATO vertinimas gerėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje ES, rodo „Eurobarometro“ tyrimas

2023 m. sausio mėn. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad, palyginti su 2022 m., pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje padidėjo 5 procentiniais punktais (toliau – p.p.) iki 64 proc. Apklausa taip pat rodo, kad Europos Sąjungoje sumažėjo piliečių, pasisakančių už tai, kad jų šalis ateityje nebebūtų ES nare: Lietuvoje 3 procentiniais punktais iki 18 proc., o visoje ES vidutiniškai 1 procentiniu punktu iki 27 proc. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse išaugo pasitikėjimas NATO. Lietuvoje ja pasitiki 70 proc. piliečių, visoje ES – 50 proc. Per metus pasitikėjimas Lietuvoje padidėjo 8 p.p., o visoje ES – 5 p.p.

Tiek Lietuvos piliečiai, tiek visi europiečiai stipriai palaiko įvairius atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje veiksmus ir pasisako už pagalbą Ukrainai. Daugiausia apklaustųjų (98 proc. Lietuvoje ir 91 proc. vidutiniškai kitose šalyse) pritaria humanitarinės pagalbos nukentėjusiems žmonėms teikimui. Taip pat gana vieningai sutariama dėl karo pabėgėlių priėmimo Europos Sąjungoje (pritaria 94 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 88 proc. kitų šalių piliečių) bei finansinės paramos Ukrainai (pritaria 92 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 77 proc. kitų šalių piliečių). Šiek tiek daugiau nuomonės išsiskiria kalbant apie ekonomines sankcijas Rusijai bei Rusijos valstybinės žiniasklaidos veiklos stabdymą. Ekonominėms sankcijoms Rusijai pritaria atitinkamai 84 proc. Lietuvos piliečių ir 74 proc. europiečių, o Rusijos valstybinės žiniasklaidos veiklos stabdymui pritaria 82 proc. Lietuvos piliečių bei  67 proc. visų ES šalių piliečių vidutiniškai. 

Labiau apklaustųjų nuomonės išsiskyrė kalbant apie karinės paramos teikimą Ukrainai. Lietuvoje karinės paramos teikimui Ukrainai pritaria 88 proc. piliečių, o kitose ES šalyse – vidutiniškai 65 proc. Analizuojant pritarimo karinei paramai rodiklio sąsajas su kitais rodikliais matyti, kad egzistuoja labai stipri koreliacija tarp manymo, kad karas Ukrainoje kelia grėsmę šaliai, ir pasisakymo už karinės paramos Ukrainai teikimą: kuo daugiau šalies piliečių mato grėsmę savo valstybei, tuo labiau tos šalies piliečiai yra linkę remti karinės paramos teikimą Ukrainai.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Apklausos rodo stiprų ir vieningą europiečių palaikymą Europos Sąjungos atsakui į Rusijos karą ir pagalbai Ukrainai. Tai rodo, jog Rusijos invaziją į Ukrainą europiečiai mato kaip grėsmę taikai ir demokratijai visoje Europoje. O jos yra dvi vertybės, su kuriomis europiečiai labiausiai sieja pačią Europos Sąjungą. Be taikos ir demokratijos, lietuviams Europos Sąjunga taip pat asocijuojasi su laisve keliauti, dirbti ir studijuoti kitose ES šalyse bei ekonomine gerove ir gyvenimo kokybe ateities kartoms. Visgi kalbėdami apie ES vertybes ar tai, kas labiausiai kuria bendrystės jausmą tarp ES piliečių, lietuviai itin retai mini teisės viršenybę. Tai reikėtų įvertinti galvojant apie mūsų visuomenės atsparumą.“

„Eurobarometro“ respondentų taip pat buvo klausiama apie svarbiausias problemas jų šalyje ir Europos Sąjungoje. Infliacija išlieka svarbiausia problema tiek Lietuvoje, tiek vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau Lietuvoje šią problemą svarbiausia laiko 5 p.p. mažiau apklaustųjų, palyginti su 2022 m. O vidutiniškai visoje ES šios problemos svarba padidėjo 12 p.p. Kylančios kainos yra gerokai svarbesnė problema vadinamosiose naujosiose ES valstybėse narėse (vidutiniškai ją mini 58 proc. piliečių) nei vadinamosiose senosiose ES narėse (vidutiniškai mini 38 proc. piliečių). Bendra ekonominė padėtis kaip svarbi problema minima 23 proc. Lietuvos ir 19 proc. vidutiniškai ES piliečių. Šios problemos svarba per metus beveik nepakito. Trečioje vietoje yra energijos tiekimas – ją mini po 19 proc. tiek Lietuvos, tiek vidutiniškai ES piliečių. Šios problemos svarba per metus padidėjo 9 p.p. Aktualumą prarado sveikatos apsauga, kurią svarbia problema Lietuvoje laiko 9 p.p., o visoje ES vidutiniškai 18 p.p. mažiau apklaustųjų, palyginti su 2022 m.

Kalbant apie ES politikos sritis, lietuviai labiau nei ES vidurkis palaiko bendrą ES užsienio politiką, bendrą ES gynybos ir saugumo politiką bei bendrą ES energetikos politiką. Labiausiai skiriasi lietuvių ir kitų europiečių požiūris į ES plėtrą priimant naujas šalis ateityje. ES plėtrą palaiko 52 proc. ES gyventojų ir 73 proc. lietuvių.

„Eurobarometro“ tyrimas atliktas visose 27 ES valstybėse narėse Europos Komisijos užsakymu. Lietuvoje jis vykdytas 2023 m. sausio 12–30 d. Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu visoje Lietuvoje apklausti 1003 respondentai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu. Respondentų amžius – 15 ir daugiau metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida, o visos ES piliečių nuomonę su ne didesne nei 0,6 proc. statistine paklaida.

Daugiau informacijos:

„Eurobarometro“ tyrimas: https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2872.

Lietuvos ataskaita skelbiama ČIA.