Europos žaliasis kursas. EK siūlo transformuoti ES ekonomiką ir visuomenę, kad būtų pasiekti klimato politikos tikslai

Šiandien Europos Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį, kuriuo ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika pertvarkoma taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. Šių dujų kiekį sumažinti per ateinantį dešimtmetį labai svarbu tam, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu ir Europos žaliasis kursas virstų realybe.

Šiandien Europos Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį, kuriuo ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika pertvarkoma taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. , palyginti su 1990 m. Šių dujų kiekį sumažinti per ateinantį dešimtmetį labai svarbu tam, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu ir Europos žaliasis kursas virstų realybe.

Šiandien Europos Komisijos pristatomi pasiūlymai – teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama Europos klimato teisės akte sutartų tikslų ir iš esmės transformuojama mūsų ekonomika ir visuomenė siekiant socialiai teisingos, žalios ir klestinčios ateities.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Iškastiniu kuru grindžiama ekonomika pasiekė galimybių ribą. Norime ateinančioms kartoms palikti sveiką planetą, gerų darbo vietų ir augančią ekonomiką, kuri neniokotų mūsų gamtos. Europos žaliasis kursas – mūsų ekonomikos augimo strategija, padėsianti jai ilgainiui išsivaduoti iš priklausomybės nuo iškastinio kuro. Europa – pirmasis žemynas, deklaravęs siekį neutralizuoti savo poveikį klimatui iki 2050 m. O dabar pirmi pateikiame konkrečių veiksmų planą. Europa kalbas apie klimato politiką verčia darbais – per inovacijas, investicijas ir socialines kompensacijas.“

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Miškai – labai svarbi daugelio problemų, mums kylančių kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, sprendimo dalis. Jie taip pat yra labai svarbūs siekiant ES 2030 m. klimato srities tikslų. Deja, šiuo metu miškų išsaugojimo būklė ES nėra gera. Turime aktyviau taikyti biologinei įvairovei palankią praktiką ir užtikrinti gerą miškų ekosistemų būklę ir atsparumą. Miškų strategija iš tiesų pakeis tai, kaip saugosime, tvarkysime ir auginsime savo miškus – savo planetos, žmonių ir ekonomikos labui.“

Išsamus tarpusavyje susietų pasiūlymų rinkinys

Šiandienos pasiūlymais bus sudarytos sąlygos per ateinantį dešimtmetį sparčiau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Juose derinami šie elementai: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas naujiems sektoriams ir sugriežtinimas; didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas; energijos vartojimo efektyvumo didinimas; spartesnė mažataršių transporto rūšių ir joms reikalingos infrastruktūros bei degalų pasiūlos plėtra; mokesčių politikos suderinimas su Europos žaliojo kurso tikslais; anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemonės; priemonės natūraliems anglies absorbentams išsaugoti ir stiprinti.

Taikant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) anglies dioksidas apmokestinamas ir kasmet sumažinama tam tikruose ekonomikos sektoriuose išmetamo anglies dioksido kiekio viršutinė riba. Per pastaruosius 16 metų sėkmingai sumažintas elektros energijos gamybos sektoriuje ir energijai imliuose pramonės sektoriuose išmetamas kiekis – 42,6 proc. Šiandien Komisija siūlo dar sumažinti bendrą išmetamo anglies dioksido kiekio ribą ir kasmet ją mažinti dar sparčiau. EK taip pat siūlo palaipsniui atsisakyti aviacijai skirtų nemokamų apyvartinių taršos leidimų ir derinti veiksmus su Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA), taip pat pirmąkart į ES ATLPS įtraukti laivų išmetamą anglies dioksidą. Kelių transporto ir pastatų sektoriuose išmetamą anglies dioksido kiekį mažinti sekasi sunkiau, todėl kuriama atskira degalų ir kuro platinimui taikysima apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Be to, EK siūlo didinti Inovacijų fondą ir Modernizavimo fondą.
Valstybės narės visas savo pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais turėtų panaudoti su klimatu ir energetika susijusiems projektams . Tam tikra pajamų iš naujosios kelių transportui ir pastatams skirtos sistemos dalis turėtų būti naudojama mažinti socialiniam poveikiui, kurį gali pajusti pažeidžiami namų ūkiai, labai mažos įmonės ir transporto naudotojai .
Pastangų pasidalijimo reglamente kiekvienai valstybei narei nustatyti didesni pastatų, kelių transporto, vidaus jūrų transporto, žemės ūkio, atliekų ir smulkiosios pramonės sektoriuose išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslai . Atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės pradinę situaciją ir pajėgumus: šie tikslai nustatyti pagal jų BVP vienam gyventojui ir pakoreguoti siekiant išlaidų veiksmingumo.
Visos valstybės narės taip pat yra atsakingos už anglies dioksido šalinimą iš atmosferos, todėl Reglamente dėl žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio nustatytas bendras ES anglies dioksido absorbavimo natūraliais absorbentais tikslas – iki 2030 m. absorbuoti 310 mln. tonų išmetamo CO₂. Kad šis tikslas būtų pasiektas, valstybės narės turės įgyvendinti nacionalinius tikslus puoselėti ir plėsti anglies dioksido absorbentus. Iki 2035 m. ES turėtų užtikrinti žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektorių poveikio klimatui neutralumą, taip pat mažinti ne CO₂ teršalų, išmetamų žemės ūkyje, pvz., dėl trąšų naudojimo ir gyvulių laikymo, kiekį. ES miškų strategijos tikslas – gerinti ES miškų kokybę, jų gausinti ir didinti jų atsparumą. Pagal ją remiami miškininkai ir miškų bioekonomika, kartu išlaikant medienos ruošos ir biomasės naudojimo tvarumą, saugoma biologinė įvairovė ir planuojama iki 2030 m. Europoje pasodinti tris milijardus medžių .
ES 75 proc. anglies dioksido išmetama gaminant energiją ir ją naudojant, todėl labai svarbu sparčiau pereiti prie žalesnės energetikos. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje bus užsimota iki 2030 m. įgyvendinti didesnį tikslą – 40 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių . Prie šio tikslo prisidės visos valstybės narės. Taip pat siūlomi konkretūs atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto, šildymo ir vėsinimo, pastatų ir pramonės sektoriuose tikslai. Siekiant ir klimato, ir aplinkos tikslų, griežtinami bioenergijos naudojimui taikomi tvarumo kriterijai , o valstybės narės bioenergijos rėmimo schemas turi parengti taip, kad būtų paisoma pakopinio medienos biomasės naudojimo principo.
Kad energijos apskritai būtų suvartojama mažiau, išmetama mažiau anglies dioksido ir mažinamas energijos nepriteklius, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje bus iškeltas didesnis privalomas metinis suvartojamo energijos kiekio mažinimo ES lygmeniu tikslas . Pagal jį bus nustatomi valstybių narių indėliai ir jos įpareigotos per metus sutaupyti kone dvigubai daugiau energijos. Renovacijos bangai įsiūbuoti kasmet reikės renovuoti 3 proc. viešojo sektoriaus pastatų , taip bus kuriamos darbo vietos, suvartojama mažiau energijos ir mažės mokesčių mokėtojų išlaidos.
Kelių transporto išmetamas anglies dioksido kiekis didėja, tad šiai problemai spręsti reikia įvairių priemonių, papildysiančių prekybą apyvartiniais taršos leidimais. Greičiau pasiekti netaršaus mobilumo tikslą padės griežtesnės lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO₂ kiekio normos – 2030 m. vidutinis naujų automobilių išmetamas kiekis turės būti 55 proc., o 2035 m. – 100 proc. mažesnis nei 2021 m. Taigi, nuo 2035 m. registruojami visi nauji automobiliai turės visai neišmesti anglies dioksido. Kad vairuotojai galėtų įkrauti savo transporto priemones ar įsipilti degalų patikimame tinkle visoje Europoje, persvarstytame Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamente bus reikalaujama, kad valstybės narės didintų įkrovimo pajėgumus pagal parduodamų netaršių automobilių skaičių ir didžiuosiuose greitkeliuose reguliariais intervalais įrengtų įkrovimo ir degalų papildymo punktus: elektros energijos įkrovimo stoteles – kas 60 km ir vandenilio degalines – kas 150 km.
Aviaciniai ir jūrų transporto degalai labai taršūs, todėl reikia imtis specialių veiksmų, kad jie būtų įtraukti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamente reikalaujama, kad laivams ir orlaiviams didžiuosiuose uostuose ir oro uostuose būtų tiekiama švari elektros energija . Pagal iniciatyvą „ReFuelEU Aviation“ degalų tiekėjai bus įpareigoti į reaktyvinius degalus, kurių orlaiviai pasipildo ES oro uostuose, įmaišyti vis daugiau tvarių aviacinių degalų , tarp jų – mažo anglies dioksido pėdsako elektrosintetinių degalų. Analogiškai pagal iniciatyvą „FuelEU Maritime“ bus skatinama naudoti daugiau tvarių jūrų transporto degalų ir netaršių technologijų – bus nustatyta didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio riba, taikoma į Europos uostus įplaukiančių laivų naudojamai energijai.
Energinių produktų apmokestinimo sistemoje nustatant tinkamas paskatas turi būti apsaugoma ir tobulinama bendroji rinka ir skatinama žalioji pertvarka. Peržiūrint Energijos mokesčių direktyvą siūloma energinių produktų apmokestinimą suderinti su ES energetikos ir klimato politika , kad būtų propaguojamos švarios technologijos ir panaikintos pasenusios išimtys ir lengvatiniai tarifai, kurie tebėra paskata naudoti iškastinis kurą. Naujosiomis taisyklėmis siekiama mažinti žalingą energijos mokesčių konkurencijos poveikį, padėti valstybėms narėms užsitikrinti pajamų iš žaliųjų mokesčių, mažiau kenkiančių ekonomikos augimui nei darbo jėgos mokesčiai.
Galiausiai įvedus pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą anglies dioksido mokesčiu bus apmokestinti tam tikri importuojami produktai , kad dėl Europos plataus užmojo klimato politikos veiksmų nekiltų anglies dioksido nutekėjimo pavojus. Tai užtikrins, kad, sumažinus išmetamą anglies dioksido kiekį Europoje, jis mažėtų visame pasaulyje , o ne skatins gamybą, kurią vykdant išmetama daug anglies dioksido, iškelti iš Europos. Taip pat siekiama paraginti už ES ribų įsikūrusius pramonės subjektus ir mūsų tarptautinius partnerius žengti ta pačia kryptimi.

Visi šie pasiūlymai susiję tarpusavyje ir vienas kitą papildo. Mums šis subalansuotas priemonių rinkinys ir jo generuojamos pajamos reikalingi tam, kad Europoje įvyktų permainos, dėl kurių ji taptų visiems teisinga, žalia ir konkurencinga, atsakomybę tolygiai dalytųsi įvairūs sektoriai ir valstybės narės ir papildoma parama būtų teikiama, kur jos reikia.

Socialiai teisinga pertvarka

Nors ilgainiui ES klimato politikos nauda aiškiai nusvers šios pertvarkos kainą, iš pradžių papildomą naštą dėl klimato politikos gali pajusti pažeidžiami namų ūkiai, labai mažos įmonės ir transporto naudotojai. Todėl šiandien pristatomą rinkinį sudarančios politikos priemonės parengtos taip, kad kovos su klimato kaita ir prisitaikymo prie jos išlaidos būtų sąžiningai paskirstomos.

Be to, anglies dioksido apmokestinimo priemonės generuos pajamų, kurias galima investuoti į inovacijas, ekonomikos augimą ir švarias technologijas. Siūlomas naujas socialinis klimato fondas , kurio lėšomis valstybės narės galės padėti piliečiams finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, naujas šildymo ir vėsinimo sistemas ir švaresnį susisiekimą. Socialinis klimato fondas bus finansuojamas iš ES biudžeto, skiriant sumą, lygią 25 proc. numatomų pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos kelių transporto degalų ir pastatų kuro sektoriuje. Iš jo 2025–2032 m. valstybėms narėms bus skirtas 72,2 mlrd. EUR finansavimas, tam tikslingai bus keičiama daugiametė finansinė programa. Siūloma, kad atitinkamą finansavimą teiktų ir valstybės narės, taip fondas pritrauktų 144,4 mlrd. EUR, kurie būtų skirti socialiai teisingai pertvarkai.

Kodėl reikia veikti dabar, kad būtų apsaugoti žmonės ir mūsų planeta, akivaizdu: švaresnis oras, vėsesni ir žalesni miestai, sveikesni piliečiai, mažesnis energijos vartojimas ir mažesnės sąskaitos, Europoje kuriamos darbo vietos, technologijos ir pramonės galimybės, daugiau erdvės gamtai ir sveikesnė planeta ateities kartoms. Pagrindinis Europos žaliosios pertvarkos uždavinys – užtikrinti, kad jos teikiama nauda ir galimybėmis galėtų naudotis visi, kuo greičiau ir kuo teisingiau. Naudodamiesi įvairiomis ES lygmens politikos priemonėmis galime užtikrinti, kad permainos būtų pakankamai sparčios ir kartu nebūtų pernelyg destruktyvios.

Pagrindiniai faktai

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos pristatyto Europos žaliojo kurso tikslas – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Šį mėnesį įsigaliosiančiame Europos klimato teisės akte įtvirtintas ES įsipareigojimas neutralizuoti poveikį klimatui ir tarpinis tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. ES apie savo įsipareigojimą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. 2020 m. gruodžio mėn. pranešė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalims, pristatydama tai kaip ES indėlį į Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimą.

Taikant dabartinius ES klimato ir energetikos teisės aktus, ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 m. jau sumažėjo 24 proc., per tą patį laikotarpį ES ekonomika augo apie 60 proc., taigi augimas buvo atsietas nuo anglies dioksido išmetimo. Ši išbandyta ir patikrinta teisės aktų sistema yra siūlomo priemonių rinkinio pagrindas.

EK, prieš pateikdama šiuos pasiūlymus, detaliai įvertino jų poveikį, siekdama pasverti žaliosios pertvarkos teikiamas galimybes ir kainą. Išsamiu poveikio vertinimu buvo paremtas ir 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos pasiūlymas iki 2030 m. ES grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. Jis parodė, kad šis tikslas yra pasiekiamas ir naudingas. Šiandien pristatomi teisės aktų pasiūlymai paremti detaliais poveikio vertinimais, kuriuose atsižvelgiama į rinkinio priemonių tarpusavio sąsajas.

Žalioji pertvarka bus remiama iš ES ilgalaikio biudžeto, numatyto ateinantiems septyneriems metams. Klimato srities veiksmams remti bus skiriama 30 proc. programų, finansuojamų pagal 2 trln. EUR vertės 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir programą „NextGenerationEU“, lėšų. Klimato srities veiksmams taip pat bus skirta 37 proc. iš 723,8 mlrd. EUR (einamosiomis kainomis) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės biudžeto, iš kurio bus finansuojamos valstybių narių nacionalinės ekonomikos gaivinimo programos pagal „Next Generation EU“.

Daugiau informacijos:

Komunikatas „Pasirengimas įgyvendinti ES 2030 m. klimato srities 55 proc. tikslą“

Europos žaliojo kurso įgyvendinimo svetainė (nurodyti ir teisėkūros pasiūlymai)

Europos žaliojo kurso įgyvendinimo brošiūra

Audiovizualinė medžiaga apie pasiūlymus

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Klausimai ir atsakymai

Pastangų pasidalijimo reglamentas ir Žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio reglamentas. Klausimai ir atsakymai

Energetikos sistemos pritaikymas siekiant klimato srities tikslų. Klausimai ir atsakymai

Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas. Klausimai ir atsakymai

Energijos mokesčių direktyvos peržiūra. Klausimai ir atsakymai

Darniojo transporto infrastruktūra ir degalai. Klausimai ir atsakymai

Informacijos apie priemonių rinkinio struktūrą suvestinė