Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2024 m. kovo 6 d.Atstovybė LietuvojeSkaitymo laikas: 4 min

Europos parengčiai ir saugumui didinti – pirmoji gynybos pramonės strategija ir nauja gynybos pramonės programa

Šiandien Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pristatė pirmąją ES lygmens Europos gynybos pramonės strategiją ir pasiūlė naujų plataus užmojo veiksmų, skirtų remti ES gynybos pramonės konkurencingumą ir parengtį, rinkinį.

Defence / gynyba
Europos Sąjunga, 2018

Šiandien Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pristatė pirmąją ES lygmens Europos gynybos pramonės strategiją ir pasiūlė naujų plataus užmojo veiksmų, skirtų remti ES gynybos pramonės konkurencingumą ir parengtį, rinkinį.

Prieš dvejus metus prasidėjęs ir tebesitęsiantis nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą reiškė, kad į mūsų žemyną grįžo intensyvus konfliktas. Europos gynybos pramonės strategijoje (EGPS) išdėstyta aiški ilgalaikė vizija, kaip pasiekti gynybos pramonės parengtį Europos Sąjungoje. Kaip pirmąją neatidėliotiną ir pagrindinę priemonę strategijai įgyvendinti Europos Komisija šiandien pateikė teisės akto pasiūlymą dėl Europos gynybos pramonės programos (EGPP) ir priemonių, skirtų užtikrinti, kad gynybos produktai būtų laiku prieinami ir tiekiami, sistemą.

Strategijoje nurodyti iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė (EGTPB), galimybės, kaip išnaudoti visą jos potencialą, ir nustatoma ateinančio dešimtmečio kryptis. Norint pagerinti Europos gynybos pramonės parengtį, valstybių narių investicijos turi būti didesnės, geresnės, vykdomos drauge, Europos mastu. Remiant valstybių narių pastangas dėl šių tikslų, Europos gynybos pramonės strategijoje pateikiami veiksmai, kuriais siekiama:

  • remti veiksmingesnį valstybių narių kolektyvinės gynybos paklausos formulavimą. Tai bus grindžiama esamomis priemonėmis ir iniciatyvomis, pavyzdžiui, Pajėgumų plėtojimo planu (PPP), suderinta metine peržiūra gynybos srityje (CARD) ir nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu (PESCO). Parama taip pat bus teikiama skatinant valstybių narių bendradarbiavimą gynybos pajėgumų viešųjų pirkimų etape;
  • užtikrinti, kad visi gynybos produktai bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kuriuo laikotarpiu būtų prieinami pasitelkiant greičiau reaguojančią EGTPB. Bus remiamos valstybių narių ir Europos gynybos pramonės investicijos kuriant ir pateikiant rinkai naujas pažangiausias gynybos technologijas ir pajėgumus. Taip pat siūlomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad EGTPB galėtų disponuoti tuo, ko jai reikia, net krizės laikotarpiais, ir taip padidinti ES tiekimo saugumą;
  • užtikrinti, kad nacionaliniai ir ES biudžetai reikiamomis priemonėmis remtų Europos gynybos pramonės prisitaikymą prie naujų saugumo sąlygų;
  • integruoti gynybos parengties aspektą į visas politikos sritis, visų pirma raginant šiais metais peržiūrėti Europos investicijų banko skolinimo politiką;
  • plėtoti glaudesnius ryšius su Ukraina jai dalyvaujant Europos Sąjungos iniciatyvose, kuriomis remiama gynybos pramonė, ir skatinti ES ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimą;
  • bendradarbiauti su NATO ir strateginiais, bendraminčiais ir tarptautiniais partneriais.

Strategijoje nustatyti rodikliai, skirti įvertinti valstybių narių pažangą siekiant pramonės parengties. Valstybės narės raginamos:

  • iki 2030 m. bent 40 proc. gynybos įrangos įsigyti bendradarbiaujant;
  • užtikrinti, kad iki 2030 m. ES vidaus prekybos gynybos srityje vertė sudarytų bent 35 proc. visos ES gynybos rinkos vertės;
  • nuosekliai siekti, kad iki 2030 m. bent 50 proc., o iki 2035 m. – bent 60 proc. valstybių narių viešųjų pirkimų gynybos srityje sudarytų pirkimas ES viduje.

Europos gynybos pramonės programa (EGPP) yra nauja teisėkūros iniciatyva, kuria siekiama nuo trumpalaikių neatidėliotinų priemonių, priimtų 2023 m. ir nustosiančių galioti 2025 m., pereiti prie struktūriškesnių ir ilgalaikiškesnių priemonių, kad būtų pasiekta gynybos pramonės parengtis. Tai užtikrins paramos Europos gynybos technologinei ir pramoninei bazei tęstinumą ir padės jai greitai prisitaikytų prie naujos tikrovės.

EGPP apima finansinius ir reglamentavimo aspektus. Pagal EGPP 2025–2027 m. iš ES biudžeto bus sutelkta 1,5 mlrd. EUR, kad būtų toliau didinamas EGTPB konkurencingumas. EGPP finansinė parama visų pirma išplės EDIRPA (finansinės paramos iš ES biudžeto, skirtos kompensuoti valstybių narių bendradarbiavimo viešųjų pirkimų etape sudėtingumą) ir ASAP (finansinės paramos gynybos pramonei, kuria didinamas gamybos pajėgumas) intervencijos logiką, kad būtų dar labiau skatinamos EGTPB investicijos. EGPP taip pat bus remiamas produktų, sukurtų vykdant Europos gynybos fondo remiamus bendradarbiavimu pagrįstus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiksmus, pramoninis plėtojimas. EGPP biudžetas taip pat gali būti naudojamas įsteigti fondą gynybos tiekimo grandinių pertvarkai spartinti (FAST). Nauju fondu bus siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, gaminančioms gynybos technologijas ir (arba) gynybos produktus, gauti skolos ir (arba) nuosavo kapitalo finansavimą. EGPP biudžetu taip pat bus sustiprintas ES bendradarbiavimas su Ukraina gynybos pramonės srityje ir bus padedama plėtoti jos gynybos pramoninę ir technologinę bazę. Šiuo tikslu EGPP galbūt galėtų gauti papildomų lėšų iš nenumatyto pelno, gauto iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto (atsižvelgiant į Tarybos sprendimą dėl vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymo).

Kalbant apie reglamentavimo aspektus, EGPP pateikiami naujoviški sprendimai. Pagal programą bus sukurta nauja teisinė sistema – Europos ginkluotės programos struktūra (SEAP), kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ir sustiprintas valstybių narių bendradarbiavimas gynybos įrangos srityje, visapusiškai papildant PESCO sistemą. Programa taip pat apima ES masto gynybos įrangos tiekimo saugumo tvarką, kuria užtikrinama nuolatinė prieiga prie visų būtinų gynybos produktų Europoje ir sukuriama veiksmingo reagavimo į galimas būsimas gynybos produktų tiekimo krizes sistema. Be to, EGPP sudarys sąlygas pradėti bendro intereso Europos gynybos projektus, kuriems gali būti teikiama ES finansinė parama. Galiausiai EGPP siūloma sukurti valdymo struktūrą, kurioje visapusiškai dalyvautų valstybės narės, siekiant užtikrinti bendrą ES veiksmų gynybos pramonės srityje nuoseklumą (gynybos pramonės parengties valdyba).

Stipresnė ir labiau reaguojanti Europos gynybos pramonė bus naudinga valstybėms narėms ir ES piliečiams. Ji taip pat bus naudinga pagrindiniams ES partneriams, įskaitant NATO ir Ukrainą.

Daugiau informacijos

Pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai

Informacijos apie EGPS suvestinė

Informacijos apie EGPP suvestinė

Pasiūlymas dėl EGPP reglamento

Europos gynybos pramonės strategija

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2024 m. kovo 6 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje