Europos Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen kalba Europos Parlamento plenarinėje sesijoje

Strasbūras, 2021 m. lapkričio 23 d.

Gerbiamasis Parlamento pirmininke,

Gerbiamasis Tarybos pirmininke,

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Aš taip pat norėčiau pareikšti užuojautą šios baisios autobuso avarijos aukų šeimoms ir artimiesiems. Mintimis esame su jumis.

Kaip ir kiekviename pastarųjų mėnesių Europos Vadovų Tarybos susitikime, mūsų pirmas diskusijos klausimas yra COVID. Pandemijos daromas spaudimas dar neatslūgo. Dėl delta atmainos daugumai valstybių narių gresia dar viena banga. Nepaisant to, turėdami vakcinų dabar kaip niekad gerai esame pasirengę šią bangą įveikti. Vakcinos apsaugo. Iš duomenų matyti, kad tikimybė, jog paskiepyti žmonės susirgs sunkia COVID-19 forma, bus gydomi ligoninėje ar nuo šios ligos mirs, yra kur kas mažesnė. Taip pat aišku, kad daugumoje šalių intensyviosios terapijos lovas šiuo metu daugiausia užima nepaskiepyti arba tik iš dalies paskiepyti pacientai. Ryšys yra akivaizdus. Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Portugalija ir Ispanija, kuriose paskiepyta 80–90 proc. suaugusiųjų, rizika mirti nuo COVID-19 per pirmąsias dvi lapkričio mėn. savaites buvo 30 kartų mažesnė nei šalyse, kuriose skiepijimo lygis žemiausias.

Jei pažvelgsime į hospitalizacijos ir mirtingumo rodiklius, pirmiausia turime reikalų su nepaskiepytųjų pandemija. Štai kodėl mūsų svarbiausias prioritetas yra ir lieka tęsti skiepijimą. Europos Sąjungoje vis dar esama didžiulių skirtumų. Vienose valstybėse narėse tik 29 proc. suaugusiųjų yra visiškai paskiepyti, o kitose – daugiau kaip 92 proc. Turime geriau suprasti, kodėl kai kurie žmonės nėra paskiepyti. Turime ryžtingiau šviesti ir informuoti. Turime pasiekti kiekvieną miestą, miestelį ir kaimą, kad įtikintume žmones skiepytis ir taip apsaugoti save ir kitus. Be to, mums reikia stiprinamųjų vakcinos dozių tiems, kurie jau yra paskiepyti. Mums pasisekė, nes Europoje turime pakankamai vakcinų.

Tikriausiai prisimenate – apie tai daug kalbėjome – kad šių metų vasarą Komisija sudarė trečiąją sutartį su „BioNTech-Pfizer“ dėl 1,8 mlrd. vakcinos dozių. Dabar iš tiesų turime galimybę skiepyti žmones stiprinamosiomis vakcinomis visoje Europoje, taip pat vaikus ir paauglius. Norėčiau priminti, kad toje sutartyje dalyvauja visos valstybės narės – tai gerai. Pasitikėkime mokslu ir toliau! Stiprinamosios vakcinos dozės padeda užtikrinti, kad mūsų imunitetas virusui išliktų stiprus. Skiepai, be abejonės, yra geriausia mūsų apsauga nuo pandemijos. Vis dėlto viruso plitimui suvaldyti reikia daugiau papildomų priemonių. Pagrindinės priemonės – išlaikyti atstumą, dėvėti kaukę, laikytis higienos taisyklių – tebėra kaip niekad svarbios.

Labai gerai suprantu, kad daugelis iš mūsų iš tiesų esame labai pavargę. Tačiau neturėtume pamiršti vieno dalyko: praėjusią savaitę nuo COVID-19 kasdien Europos Sąjungoje mirė vidutiniškai 1 600 žmonių. 1 600 žmonių diena iš dienos. Štai kodėl skiepijimas ir higienos priemonės yra solidarumo išraiška ir gelbsti gyvybes.

Gerbiamieji Parlamento nariai,

kita Europos Vadovų Tarybos susitikimo tema buvo besikeičianti padėtis prie mūsų sienos su Baltarusija. Atsirado ypač žiaurios formos hibridinė grėsmė – valstybės remiama manipuliacija žmonėmis siekiant politinių tikslų. Tai nėra dvišalis Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos santykių su Baltarusija klausimas. Kyla pavojus visai Europos Sąjungai. Šį procesą inicijavo ir organizavo A. Lukašenkos režimas ir jo rėmėjai, privilioję žmones į pasienį, bendradarbiaudami su neteisėtai migrantus gabenančiais asmenimis ir nusikaltėlių tinklais.

Maždaug prieš dvi savaites paaštrėjus krizei lankiausi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Baltuosiuose Rūmuose. Žinoma, pasipiktinimą keliantis Baltarusijos režimo elgesys buvo pagrindinė mano diskusijų su Prezidentu Bidenu tema. Abu sutikome, kad tai nėra migracijos krizė. Tai autoritarinio režimo bandymas destabilizuoti demokratines kaimynines šalis. Režimo, kuris surengė suklastotus rinkimus. Režimo, kuris vykdo smurtines represijas prieš savo žmones. Režimo, kurio mes nepripažįstame. Ir šis ciniškas šantažas turėjo priešingą poveikį: šiuo klausimu visa Europa vieningai solidarizuojasi su Lietuva, Lenkija ir Latvija. Europa itin sparčiai imasi veiksmų keturiomis kryptimis: humanitarinė pagalba; diplomatiniai ryšiai su kilmės šalimis; sankcijos asmenims ir subjektams Baltarusijoje ir sankcijos transporto operatoriams, sudarantiems sąlygas prekybai žmonėmis ir neteisėtam žmonių gabenimui; sienos apsauga.

Pirma, humanitarinė pagalba. Tai, ką daro A. Lukašenkos režimas, yra žmonių išnaudojimas, pasinaudojant jų kančia ir provokuojant smurtą bei žūtis politiniais tikslais. Šie žmonės yra įstrigę Baltarusijos teritorijoje dėl A. Lukašenkos režimo neatsakingumo. Šiems žmonėms reikia pagalbos. Todėl nedelsdami susisiekėme su JT agentūromis, Tarptautine migracijos organizacija ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru. Su jais įsteigėme kontaktinę grupę, palaikome nuolatinį ryšį ir nedelsdami sutelkėme finansavimą, kad paremtume jų pastangas vietoje.

Antra, mūsų diplomatiniai ryšiai. Šiuo klausimu taip pat diskutavome su Prezidentu Bidenu, kad reikia derinti mūsų pastangas. Susitarėme, kad, siekiant kovoti su šiuo elgesiu, svarbu koordinuoti mūsų sankcijas ir bendradarbiauti su kilmės šalimis bei oro transporto bendrovėmis, vežančiomis migrantus į Minską. Būtent tai mes ir darėme, ir darome. Šiuo metu deriname sankcijas su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Jungtine Karalyste. Nedelsdama pavedžiau savo pavaduotojui M. Schinui užmegzti ryšius su pagrindinėmis šalimis. Jis lankėsi Irake, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Libane, Turkijoje ir netrukus vyks į Uzbekistaną. Vyriausiasis įgaliotinis ir EK pirmininko pavaduotojas J. Borrellis sušaukė Užsienio reikalų tarybą sankcijų režimui išplėsti. EK narė Y. Johansson apsilankė Egipte. O aš norėčiau padėkoti visiems trims už jų sėkmingą ir nenuilstamą darbą. Mes jau matome poveikį vietoje. Matome, kad kelios oro transporto bendrovės ir civilinės aviacijos administracijos nutraukė neteisėtas keliones į Baltarusiją. Be to, Irakas pradėjo repatrijuoti Baltarusijoje įstrigusius savo piliečius. Labai palankiai vertiname šį išties puikų bendradarbiavimą su Iraku. Tačiau yra ir daugiau įstrigusių migrantų ir mes bendradarbiausime su JT agentūromis, kad palengvintume jų grįžimą namo. Sutelksime iki 3,5 mln. EUR savanoriškam grįžimui iš Baltarusijos paremti. Tiek mūsų pastangos, tiek šie ryšiai bus tęsiami.

Mano trečiasis klausimas susijęs su sankcijomis. Baltarusijos taikoma strategija labai aiškiai grindžiama kelionių organizatorių ir jų tarpininkų bendrininkavimu. Yra specializuotų kelionių agentūrų, teikiančių pasiūlymus „viskas įskaičiuota“: pasirūpinama vizomis, skrydžiais, viešbučiais ir, nors skamba šiek tiek ciniškai, taksi ir autobusais iki pat sienos. Įvardykime labai aiškiai: šie migrantai begėdiškai maitinami klaidingais pažadais. Tai reiškia, kad su tuo iš tikrųjų turime kovoti. Todėl siūlome sudaryti visų transporto priemonių stebėjimo sąrašą, grindžiamą tarptautine teise dėl prekybos migrantais ir neteisėtu jų gabenimu. Šiandien Europos Komisija pateikia tai sprendžiantį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pasiūlymas turės būti priimtas taikant bendro sprendimo procedūrą. Taigi, gerbiamieji Parlamento nariai, tikiuosi, kad stengsitės šį pasiūlymą kuo greičiau priimti.

Ketvirtas ir paskutinis klausimas susijęs su mūsų sienų valdymu. Visada buvome pasirengę paremti priešakinėse linijose esančias valstybes nares, nesvarbu, ar jos būtų rytuose, ar pietuose. Kad apsaugotume savo Europos sienas, turime veikti kartu. Dabar dedame daug pastangų. Naujajame Europos biudžete sienų valdymui skirta 6,4 mlrd. EUR. Pavyzdžiui, finansuojame elektroninio stebėjimo technologijas, patrulines transporto priemones, sienos apsaugos pareigūnų įrangą ir sienos perėjimo punktų statybą, taip pat palydovinio vaizdo gavimo ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Visos šios priemonės skirtos sienų valdymui remti.

Be to, kasmet agentūrai FRONTEX skiriame apie 1 mlrd. EUR. O šiandien Komisija nusprendė žengti dar toliau. Siūlome tris kartus padidinti šiuo metu Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai skirtas lėšas. Šis saugumo priemonių paketas skirtas dabartinei ekstremaliajai situacijai spręsti ir mūsų solidarumui su valstybėmis narėmis priešakinėse linijose pabrėžti.

Gerbiamieji Parlamento nariai,

valstybės narės, susiduriančios su tokiu hibridiniu išpuoliu, turi sugebėti veiksmingai reaguoti į susidariusią nepaprastąją padėtį. Kartu jos turi visapusiškai gerbti pagrindines teises ir tarptautinius įsipareigojimus. Abu aspektai yra labai svarbūs ir turime rasti būdą, kaip juos suderinti. Todėl rengiame Sutarties 78 straipsnio 3 dalimi grindžiamą pasiūlymą dėl laikinųjų neatidėliotinų priemonių prieglobsčio ir grąžinimo srityje. Tikslas – padėti valstybėms narėms nustatyti tinkamus procesus ir, laikantis pagrindinių teisių, greitai ir tvarkingai valdyti neteisėtai atvykstančius asmenis.

Gerbiamieji Parlamento nariai,

paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – tai, kas vyksta pasienyje su Baltarusija, turime vertinti žvelgdami į platesnį kontekstą. Pastarojo meto A. Lukašenkos režimo ir jo rėmėjų veiksmai yra ryžtingas bandymas vilkinti krizę. Pasikartosiu: Europos Sąjunga nepripažįsta šio režimo, vykdančio žiaurias represijas prieš savo žmones. Šie veiksmai yra dalis bendrų pastangų destabilizuoti Europos Sąjungą ir mūsų kaimynines šalis, visų pirma Ukrainą ir Moldovą. Šie veiksmai dabar kelia realų pavojų Europos Sąjungos saugumui. Šie veiksmai neapsiriboja Baltarusija. Jie išbando mūsų ryžtą ir vienybę. Tačiau Europos Sąjunga turi valią, yra vieninga ir pasiryžusi įveikti šias ir būsimas krizes. Ir su Jūsų parama, gerbiamieji Parlamento nariai, mes atlaikysime šį išbandymą.

Štai kodėl šiandien kaip niekad tvirtai sakau: „Tegyvuoja Europa!“