Vykdydama ekonominės ir socialinės politikos koordinavimą Europos Sąjungoje, šiandien Europos Komisija skelbia kiekvienai ES valstybei narei, taip pat ir Lietuvai, skirtų rekomendacijų pasiūlymus ir šalies ataskaitas, kuriose analizuojami tos valstybės narės ekonominiai ir socialiniai iššūkiai. EK šiandien taip pat skelbia nuomones dėl ES valstybių narių pateiktų stabilumo ir konvergencijos programų, kuriose vertinama kiekvienos šalies fiskalinė situacija. Šie dokumentai yra politikos koordinavimo proceso, vadinamo Europos semestru, dalis.
Europos Komisija teikia rekomendacijas reformoms
Atsižvelgdama į ilgalaikius ekonominės ir socialinės politikos iššūkius, taip pat naujas ekonomines problemas, kurias kelia Rusijos agresija Ukrainoje (augimo perspektyvos mažėjimą, energijos ir maisto kainų augimą), ir paskelbtą iniciatyvą „REPowerEU“, Europos Komisija šiandien teikia pasiūlymus rekomendacijoms, kurias Lietuva turėtų įgyvendinti 2022–2023 metais.
Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai 2023 metais užtikrinti, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų išlaidų augimas atitiktų neutralios fiskalinės politikos principus, tačiau didinti viešą finansavimą žaliajai bei skaitmeninei transformacijai ir energijos tiekimo saugumui, įskaitant ES fondų panaudojimą. Siekiant taupiau naudoti viešąsias lėšas, Lietuvai yra rekomenduojama plėsti bendrų viešųjų pirkimų apimtį. Siekiant didinti socialinę įtrauktį, Lietuvai rekomenduojama imtis papildomų veiksmų gerinti šiuo metu fragmentuotą socialinių paslaugų teikimą ir didinti socialinio būsto prieinamumą bei kokybę. Siekiant gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus, Lietuvai rekomenduojama dėti daugiau pastangų stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir ligų prevenciją. Siekiant mažinti Lietuvos priklausomybę nuo energijos išteklių importo, Lietuvai rekomenduojama spartinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės, transporto ir pastatų sektoriuose, taip pat tęsti darbus užtikrinant energetikos jungtis su kitomis ES šalimis.
Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimas
Nuo 2022 m. Europos semestras yra glaudžiai susijęs su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, numatančia dideles investicijas ir nuoseklias reformas valstybėse narėse, kurios nukreiptos į žaliąją bei skaitmeninę transformaciją ir padeda spręsti ilgalaikes kiekvienos valstybės narės ekonominės ir socialinės srities problemas.
Todėl Europos Komisija šiandien skelbiamose rekomendacijose taip pat primena, jog svarbus pagal šią priemonę patvirtintame Lietuvos nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytų struktūrinių reformų įgyvendinimas ir ES investicijos.
Viešųjų finansų srityje Lietuva įsipareigojo vykdyti šešėlį mažinančias reformas, įvykdyti mokesčių sistemos peržiūrą, peržiūrint mokesčių sistemą iškraipančias lengvatas ir išplečiant mokesčių bazę link mažiau ekonomikai žalingų ir aplinkosaugos mokesčių. Skurdui ir nelygybei mažinti Lietuva taip pat yra įsipareigojusi įgyvendinti minimalių pajamų sistemos reformą ir padidinti socialinės apsaugos išmokų adekvatumą. Švietimo būklę turėtų pagerinti savivaldybių rengiami mokyklų tinklo pertvarkos planai, Tūkstantmečio mokyklų programa, ugdymo turinio peržiūra, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka ir kitų reformų įgyvendinimas. Sveikatos priežiūros efektyvumą turėtų didinti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo peržiūra ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų pertvarka. Inovacijų potencialą didins vienos inovacijų skatinimo agentūros įkūrimas ir svarbių teisės aktų peržiūra.
Šios ir kitos plane numatytos reformos spręs ilgalaikes struktūrines problemas, didins Lietuvos ekonomikos atsparumą ir padės Lietuvai prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Šioms reformoms vykdyti ES skyrė 2,2 milijardus eurų ES subsidijų, šių lėšų išmokėjimas priklausys nuo sklandaus reformų vykdymo.
Plane numatyta, kad ES lėšos padės Lietuvai įgyvendinti žaliąją pertvarką – priemonėms energetikos, transporto, energetikos efektyvumo srityse skirta daugiau nei 800 mln. eurų. Švietimo reformai skirta daugiau nei 300 mln. eurų, inovacijų bei aukštojo mokslo reformoms – 200 mln. eurų, sveikatos apsaugos pertvarkai numatyta beveik 270 milijonų eurų.
Ilgalaikiams struktūriniams iššūkiams spręsti Lietuvai taip pat numatyta 6,5 mlrd. eurų EUR 2021– 2027 m. laikotarpio sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų, jas planuojant buvo atsižvelgta į ankstesnių metų rekomendacijas Lietuvai.
Šiandien Lietuvai pasiūlytas rekomendacijas svarstys ir tvirtins ES Taryba.
Europos Komisija pateikė Lietuvai skirtą ekonominių iššūkių ataskaitą
Lietuvos ekonomika pastaruosius kelis metus sparčiai augo ir gerai atlaikė COVID pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika išlaikys augimą, o darbo rinka išliks stipri.
Kita vertus, šiandien skelbiama Lietuvai skirta ekonominių iššūkių ataskaita atskleidžia, kad Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti. Socialinė atskirtis šalyje išlieka aukšta, ypač tarp pažeidžiamų visuomenės grupių, o socialinės apsaugos adekvatumas dėl žemo socialinės srities išlaidų lygio Lietuvoje išlieka menkas. Pajamų nelygybė šiek tiek sumažėjo, tačiau, lyginant su kitomis ES šalimis, šis rodiklis kelia didelį susirūpinimą. Viešuosius išteklius riboja nepakankamas mokesčių surinkimas ir maža mokesčiais perskirstoma BVP dalis. Sveikatos priežiūros sistemos rezultatai Lietuvoje nėra optimalūs: pavyzdžiui, mirštamumas nuo ligų, kurių galima išvengti arba išgydyti, yra vienas aukščiausių ES, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra gerokai mažesnė už ES vidurkį, nes nepakankamai dėmesio skiriama ligų prevencijos priemonėms ir pirminei sveikatos priežiūrai. Švietimo sistema Lietuvoje nepakankamai efektyvi – nepaisant santykinai adekvataus finansavimo, Lietuvos moksleivių gebėjimai, tarptautinių vertinimų duomenimis, yra žemesni nei ES vidurkis, o aukštojo mokslo sistema nepakankamai orientuota į mokslo kokybę ir darbo rinkos poreikius.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos klimato neutralumo siekį stabdo reformų stygius susisiekimo sektoriuje, kuriame nuo 2005 metų išmetamas šiltnamio dujų kiekis padidėjo perpus. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, neturinčių metinio automobilių taršos mokesčio, o dėl nepakankamo dėmesio viešajam transportui naudojimasis juo Lietuvoje yra mažiausias ES. EK vertinimu, biologinės įvairovės ir buveinių apsauga Lietuvoje patiria sunkumų, o už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos stokoja išteklių savo funkcijoms tinkamai atlikti. Lietuva ėmėsi beprecedenčių pastangų mažinti energijos išteklių priklausomybę nuo Rusijos. Kartu šalis išlieka priklausoma nuo energijos išteklių importo. Žemas energijos vartojimo efektyvumas fiksuojamas būsto, pramonės ir susisiekimo sektoriuose. Lietuvos ekonomika išlieka mažiau imli žinioms nei vidutiniškai ES, o viešųjų išlaidų inovacijoms rezultatai yra menki. Lietuvos regionai, ypač kaimiškosios vietovės, lėtai prisitaiko prie sparčiai besikeičiančios demografinės situacijos, o ekonominiai ir socialiniai skirtumai išlieka dideli.
Europos Komisija įvertino Lietuvos stabilumo programą
Šiandien EK taip pat skelbia Lietuvos pateiktos 2022 m. stabilumo programos vertinimą ir įvertina, kaip Lietuva laikosi anksčiau pateiktų ES Tarybos fiskalinės politikos rekomendacijų. 2021 m. ES Taryba Lietuvai rekomendavo išlaikyti skatinamąją fiskalinę politiką ir tęsti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, tačiau paragino apriboti einamųjų išlaidų augimą. EK vertinimu, Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2022 m. padidės iki 4,6 % BVP, palyginti su 1 % BVP deficitu 2021 m. Nors skatinamoji fiskalinė politika ir investicijos bus išlaikytos, EK vertina, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas Lietuvoje nėra pakankamai ribojamas. Dėl 2022 m. planuojamo Stabilumo ir augimo pakte numatytos 3 % BVP viešųjų finansų deficito ribos viršijimo Lietuvai ir kitoms 17 ES valstybių narių buvo parengta ataskaita pagal Sutarties dėl ES veikimo 126 straipsnio 3 dalį. Visgi dėl ypatingų ekonominių aplinkybių Europos Komisija Lietuvai ir kitoms ES šalims nesiūlo pradėti perviršinio deficito procedūros.
Daugiau informacijos:
Visoms ES valstybėms narėms skirtos šalies ataskaitos
Visoms ES valstybėms narėms skirtos rekomendacijos
Ataskaita pagal Sutarties dėl ES veikimo 126 straipsnio 3 dalį
Komunikatas dėl Europos semestro pavasario rinkinio pagrindinių elementų
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2022 m. gegužės 23 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje