Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2022 m. gegužės 18 d.Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija teikia siūlymus spręsti neatidėliotinas Ukrainos finansų trūkumo problemas ir pristato Ukrainos ilgalaikio atstatymo planus

Europos Komisija komunikate pateikė planus dėl neatidėliotino ES atsako, skirto spręsti Ukrainos finansavimo trūkumo problemą, o taip pat dėl ilgalaikės atstatymo sistemos.

The building of the Administration of the President of Ukraine
Europos Sąjunga, 2017

Europos Komisija komunikate pateikė planus dėl neatidėliotino ES atsako, skirto spręsti Ukrainos finansavimo trūkumo problemą, o taip pat dėl ilgalaikės atstatymo sistemos. Šis komunikatas parengtas atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos raginimą šalinti karo Ukrainoje pasekmes pasitelkiant specialius Europos vadovaujamus veiksmus.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos invazija į Ukrainą lėmė baisias žmonių kančias ir masinius griovimus visoje šalyje, todėl milijonai nekaltų ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus. Ukraina gali tikėtis visapusiškos ES paramos. ES toliau teiks trumpalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad patenkintų jos poreikius ir užtikrintų pagrindinių paslaugų teikimą. Esame pasirengę imtis vadovaujamojo vaidmens tarptautinėse atstatymo pastangose, kad padėtume atkurti demokratinę ir klestinčią Ukrainą. Tai reiškia, kad investicijos bus vykdomos kartu su reformomis, kurios padės Ukrainai eiti Europos link.“

Neatidėliotinas reagavimas ir trumpalaikiai poreikiai

Nuo Rusijos agresijos pradžios ES gerokai padidino savo paramą ir sutelkė apie 4,1 mlrd. EUR bendram Ukrainos ekonominiam, socialiniam ir finansiniam atsparumui remti makrofinansinės pagalbos, paramos biudžetui, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju, reagavimo į krizes ir humanitarinės pagalbos pavidalu. Taip pat pagal Europos taikos priemonę suteikta 1,5 mlrd. EUR vertės karinės pagalbos priemonių, kurios bus panaudotos ES valstybėms narėms atlyginti už jų nepiniginę karinę paramą Ukrainai, be to, planuojama papildomai sutelkti 500 mln. EUR.

Dėl karo smuko mokesčiai, eksportas ir kitos pajamos, padėtį dar labiau apsunkino neteisėtas turto ir eksportuojamų prekių, įskaitant žemės ūkio sektoriaus, pasisavinimas, o pagrindinės išlaidos padidėjo. Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad Ukrainos mokėjimų balanso trūkumas iki birželio mėn. siekė apie 14,3 mlrd. EUR (15 mlrd. USD).

Sprendžiant Ukrainos didelės trumpalaikės finansinės paramos, skirtos pagrindinėms paslaugoms palaikyti, humanitariniams poreikiams tenkinti ir svarbiausiai sunaikintai infrastruktūrai suremontuoti, problemą reikės bendrų tarptautinių pastangų, kuriose Europos Sąjunga bus pasirengusi atlikti savo vaidmenį.

Todėl Europos Komisija numato pasiūlyti 2022 m. suteikti Ukrainai naują papildomą makrofinansinę pagalbą iki maždaug 9 mlrd. EUR paskolų forma, kurią papildytų kitų dvišalių ir daugiašalių tarptautinių partnerių, įskaitant G7, parama. Naudojant Europos Sąjungos biudžeto garantijas parama būtų išmokama dalimis su ilgais grąžinimo terminais ir lengvatinėmis palūkanų normomis. Tam, kad tai būtų įmanoma, ES valstybės narės turėtų susitarti dėl papildomų garantijų suteikimo. Kartu su dotacijomis iš ES biudžeto, skirtomis susijusiems palūkanų mokėjimams subsidijuoti, tai užtikrins gerai koordinuojamą labai lengvatinėmis sąlygomis teikiamą paramą Ukrainai.

Ukrainos atstatymas

Reikės didelių pasaulinių finansinių pastangų siekiant atstatyti karo nusiaubtą šalį, sukurti laisvos ir klestinčios, Europos vertybėmis grįstos, gerai į Europos ir pasaulio ekonomiką integruotos šalies pagrindus ir remti jos kelionę Europos link. Kol tęsiasi Rusijos agresija, bendri Ukrainos atstatymo poreikiai dar nėra žinomi. Tačiau svarbu jau dabar sukurti esminius būsimų tarptautinių veiksmų pagrindus. Parama turės būti teikiama vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Atstatymui turėtų vadovauti Ukrainos valdžios institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Sąjunga ir kitais pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, G7 ir G20 partneriais, ir kitomis trečiosiomis šalimis, taip pat tarptautinėmis finansų įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Atstatymą praturtins ir paspartins Europos Sąjungos ir Ukrainos miestų ir regionų partnerystė.

Tarptautinė koordinavimo platforma „Ukrainos atstatymo platforma“, kuriai bendrai vadovautų Europos Sąjungai atstovaujanti Europos Komisija ir Ukrainos vyriausybė, veiktų kaip visa apimanti strateginio valdymo įstaiga, atsakinga už Ukrainos parengto ir įgyvendinamo atstatymo plano tvirtinimą, ES teikiant administracinių gebėjimų paramą ir techninę pagalbą. Ji suburtų remiančius partnerius ir organizacijas, įskaitant ES valstybes nares, kitus dvišalius ir daugiašalius partnerius ir tarptautines finansų įstaigas. Ukrainos Parlamentas ir Europos Parlamentas dalyvautų stebėtojų teisėmis.

Remiantis poreikių vertinimu, platformos patvirtintas rekonstrukcijos planas „RebuildUkraine“ taptų pagrindu Europos Sąjungai ir kitiems partneriams nustatyti pasirinktas prioritetines sritis ir konkrečius projektus. Platforma koordinuotų finansavimo šaltinius ir jų paskirtį, kad būtų optimizuotas jų naudojimas, taip pat stebėtų plano įgyvendinimo pažangą.

Atstatymo planui remti Europos Komisija siūlo sukurti priemonę „RebuildUkraine“ (toliau – Priemonė), kuri būtų pagrindinė teisinė Europos Sąjungos paramos skiriant įvairias dotacijas ir paskolas priemonė. Ji būtų įtraukta į ES biudžetą, taip užtikrinant šios iniciatyvos skaidrumą, atskaitomybę ir patikimą finansų valdymą, aiškiai susiejant ją su investicijomis ir reformomis. Ji būtų grindžiama ES patirtimi, susijusia su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, tačiau būtų pritaikyta prie beprecedenčių problemų, susijusių su Ukrainos atstatymu ir pagalba jai kelyje į Europą. Priemonė turėtų specialią valdymo struktūrą, kuria būtų užtikrinta visapusiška Ukrainos atsakomybė.

Daug dėmesio bus skiriama teisinės valstybės reformoms ir kovai su korupcija, o investicijos, suderintos su klimato, aplinkos ir skaitmenine ES politika bei standartais, padės Ukrainai tapti stipresne ir atsparesne po niokojančios Rusijos invazijos.

Dėl karo Europoje atsirandantys nenumatyti poreikiai gerokai viršija dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje numatytas priemones. Todėl reikės nustatyti naujus finansavimo šaltinius.

Siūloma struktūra yra pakankamai lanksti, kad būtų galima pritaikyti tokius naujus finansavimo šaltinius. Papildomos dotacijos, kurios turi būti skiriamos Ukrainai, galėtų būti finansuojamos arba papildomais ES valstybių narių (ir trečiųjų šalių, jei jos to pageidauja) įnašais, skirtais Priemonei ir esamoms Europos Sąjungos programoms, tokiu būdu pasinaudojant ES finansiniais mechanizmais ir tinkamo lėšų naudojimo apsaugos priemonėmis, arba tikslingai peržiūrint daugiametę finansinę programą. Iš šių šaltinių taip pat galėtų būti finansuojamos pagal Priemonę Ukrainai teiktinos paskolos. Tačiau, atsižvelgiant į paskolų, kurių gali prireikti, mastą, be kita ko, būtų galima pritraukti lėšų paskoloms ES vardu arba su ES valstybių narių nacionalinėmis garantijomis.

Daugiau informacijos:

Visos pranešimas spaudai

Komunikatas. Pagalba Ukrainai ir jos atstatymas

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2022 m. gegužės 18 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje