Europos Komisija teikia siūlymą dėl 2022 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių

Šiandien Europos Komisija (EK) priėmė pasiūlymą dėl 2022 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių. Remdamosi šiuo pasiūlymu, ES šalys nustatys, kiek svarbiausių verslinių rūšių žuvų galima sužvejoti jūros baseine.

Europos Komisija siūlo padidinti silkių žvejybos Rygos įlankoje galimybes, kartu išlaikant dabartinius šprotų, jūrinių plekšnių ir rytinės dalies menkių priegaudos dydžius. Likusių išteklių, kuriems taikomas pasiūlymas, žvejybos galimybes EK siūlo sumažinti, kad būtų pagerintas tų išteklių tvarumas ir kartu prisidėta prie kitų išteklių, pavyzdžiui, menkių ir silkių, atkūrimo.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius kalbėjo: „Prasta Baltijos jūros aplinkos būklė daro didelį poveikį mūsų vietos žvejams ir žvejėms, kuriems sveiki žuvų ištekliai yra pragyvenimo šaltinis. Todėl Komisija daro viską, ką gali, kad atkurtų šiuos išteklius, o šį užmojį atspindi šiandienos pasiūlymas. Tačiau Baltijos jūros būklė yra susijusi ne tik su žvejyba, todėl kiekvienas turi prisidėti prie ilgalaikio šio vertingo jūros baseino tvarumo užtikrinimo.“

Pastarąjį dešimtmetį ES žvejai ir žvejės, pramonė ir valdžios institucijos dėjo daug pastangų, kad padėtų atsikurti Baltijos jūros žuvų ištekliams. Tais atvejais, kai turėta išsamių mokslinių rekomendacijų, septynių iš aštuonių išteklių – jų žuvys sudaro 95 proc. iškraunamo laimikio – žvejybos galimybės jau buvo nustatytos laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) principo. Tačiau 2019 m. mokslininkai išsiaiškino, kad padėtis buvo prastesnė, nei vertinta iki šiol. Vis dar būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant atkurti visus išteklius ir užtikrinti, kad jie pasiektų tvarų dydį arba tokio dydžio išliktų.

Siūlomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) yra grindžiami patikimiausiomis turimomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) specialistų recenzuotomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinka 2016 m. Europos Parlamento ir ES Tarybos priimtą Baltijos jūros daugiametį valdymo planą. Pasiūlymą dėl vakarinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ir lašišų Europos Komisija atnaujins, kai bus pateiktos atitinkamos mokslinės rekomendacijos (numatoma iki rugsėjo mėn. vidurio).

Menkės

Europos Komisija siūlo išlaikyti rytinės Baltijos jūros dalies menkių BLSK ir visas papildomas priemones, atitinkančias 2021 m. žvejybos galimybes. Nepaisant priemonių, kurių imtasi nuo 2019 m., kai mokslininkai pirmą kartą išreiškė susirūpinimą dėl labai prastos išteklių būklės, padėtis dar nepagerėjo.

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinės rekomendacijos dėl vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių atidėtos iki rugsėjo mėn. vidurio, o Komisija atitinkamai atnaujins savo pasiūlymą. Vis dėlto, kadangi mažai tikėtina, kad ištekliai padidėjo, Komisija jau dabar siūlo išlaikyti žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą. Atsižvelgiant į tai, kad tame rajone dominuoja rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai, ji taip pat siūlomo visas papildomas priemones toliau taikyti ir rytinėje žvejybos rajono dalyje.

Silkės

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių dydis nesiekia saugių biologinių ribų, o mokslininkai ketvirtus metus iš eilės rekomenduoja šių silkių išteklių nebežvejoti. Todėl Komisija siūlo specializuotąją žvejybą uždrausti ir nustatyti tik neišvengiamai priegaudai skirtą BLSK, kurį pasiūlys vėlesniame etape, nes ICES šiuo metu negali pateikti pakankamai mokslinių duomenų.

Centrinės Baltijos jūros dalies silkių BLSK Komisija siūlo sumažinti 54 proc., kaip nurodyta ICES rekomendacijoje, nes išteklių dydis nukrito labai arti ribos, žemiau kurios ištekliai nebėra tvarūs. Remdamasi ICES rekomendacija, Komisija siūlo Botnijos įlankos išteklių BLSK sumažinti 5 proc., o Rygos įlankos BLSK padidinti 21 proc., nes tų išteklių būklė tai leidžia.

Jūrinės plekšnės

Nors pagal ICES rekomendaciją BLSK būtų galima padidinti, Komisija ir toliau išlieka atsargi, visų pirma siekdama apsaugoti menkių išteklius, kurie šiuo metu sužvejojami kaip neišvengiama priegauda. Todėl ji siūlo BLSK nekeisti.

Šprotai

Panašiai kaip jūrinių plekšnių atveju, ICES rekomendacijoje dėl šprotų išteklių leidžiama jų BLSK padidinti. Tačiau Komisija pataria laikytis atsargumo principo ir siūlo BLSK nekeisti. Taip yra todėl, kad šprotai sužvejojami drauge su silkėmis vykdant mišriąją žvejybą, o centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių BLSK turi būti dar kartą gerokai sumažintas. Be to, šprotais minta menkės, kurių ištekliai nėra geros būklės.

Lašišos

ICES savo mokslinės rekomendacijos dėl lašišų paskelbimą atidėjo iki rugsėjo mėn. vidurio. Komisija savo pasiūlymą atitinkamai atnaujins. 2020 m. balandžio mėn. paskelbtoje specialioje ICES rekomendacijoje jau pateikta informacijos apie su šiais ištekliais susijusias problemas, kurioje teigiama, kad MSY tikslo neįmanoma pasiekti visų lašišų išteklių upėse atveju, jei vykdant komercinę ir mėgėjų mišriąją jūrų žvejybą žuvų bus sužvejojama tiek, kiek dabar.

Tolesni veiksmai

ES Taryba išnagrinės Europos Komisijos pasiūlymą, kad jį būtų galima priimti spalio 11–12 d. įvyksiančiame ministrų susitikime.

Pagrindiniai faktai

Šis žvejybos galimybių pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos principą iki 2020 m. žvejybos lygį suderinti su ilgalaikio tvarumo tikslais, vadinamais didžiausio galimo tausios žvejybos laimikiu (MSY), kaip pagal bendrą žuvininkystės politiką susitarė ES Taryba ir Europos Parlamentas. Europos Komisijos pasiūlymas taip pat atitinka politikos siekius, išdėstytus Komisijos komunikate „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“, ir Daugiametį Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo planą.

Daugiau informacijos:

Klausimai apie 2022 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybes ir atsakymai į juos (anglų k.)

Bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK) pokyčių 2021–2022 m. apžvalga (1 lentelė)