Europos Komisija skelbia Europos semestro dokumentų rinkinį

Šiandien Europos Komisija skelbia 2023 m. Europos semestro – valstybių narių ekonomikos ir užimtumo politikos koordinavimo – dokumentų rinkinį.

Europos Komisija skelbia nuomonę apie 2023 metų Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių biudžetų projektus

Europos Komisijos nuomone, Lietuvos biudžeto projektas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti biudžeto išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką. Europos Komisija kviečia Lietuvą apriboti biudžeto išlaidų augimą, įskaitant tikslingesnių energijos kompensacijų numatymą. Lietuvos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų mokesčių reformų vykdymas turėtų padėti siekiant tvaresnių viešųjų finansų Lietuvoje ilguoju laikotarpiu.

Europos Komisijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika 2023 metais, nepaisant didelės infliacijos šalyje, skatins ekonomiką. Laikinos priemonės, skirtos namų ūkiams ir įmonėms susidoroti su energijos kainų pokyčiais, Europos Komisijos nuomone, nėra pakankamai tikslingos ir nukreiptos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Šių priemonių, taip pat priemonių, skirtų padėti žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, poveikis biudžetui, planuojama, bus toks pats kaip ir 2022 metais. Papildomą skatinamąjį poveikį sukurs kitų, nuolatinių valstybės išlaidų didėjimas, kuris nebus atsvertas tvariomis biudžeto pajamomis.

EK ragina Lietuvą, taip pat Belgiją, Portugaliją, Austriją, Vokietiją, Estiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Slovėniją ir Slovakiją sudarant nacionalinį biudžetą imtis reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad jų 2023 m. biudžetai visiškai atitiktų ES Tarybos rekomendacijas.

Europos Komisija atliks išsamią analizę dėl galimų ekonomikos disbalansų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse

Europos Komisijos parengta įspėjimo mechanizmo ataskaita identifikuoja Lietuvą kaip šalį, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Iš keturiolikos rodiklių, pagal kuriuos vertinamas galimas disbalansų susidarymas, Lietuva 2021 metais viršijo penkių rodiklių ribas. Susirūpinimą kelia galimas sąnaudų konkurencingumo mažėjimas, lemiamas spartaus atlyginimų ir vienetinių darbo sąnaudų didėjimo. Atlyginimų didėjimas, numatoma, šalyje tęsis ir ateityje, tuo metu, kai infliacija šalyje išlieka aukšta, palyginti su vidutine infliacija euro zonoje. Būsto kainų didėjimas Lietuvoje paskutiniaisiais metais buvo vienas aukščiausių ES, taip pat sparčiai augo skolinimas ir finansinio sektoriaus įsipareigojimai. Nedarbo lygis paskutiniaisiais metais mažėjo, tačiau vertinant paskutiniųjų trejų metų pokytį, ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo rodikliai indikuoja didėjimą, viršijantį makroekonominių disbalansų procedūros švieslentės rodiklių ribas.

Lietuvai nuodugni galimų ekonomikos disbalansų apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros atsiradimo pradžios.

Be Lietuvos, galimų ekonomikos disbalansų apžvalga taip pat bus atlikta Kiprui, Prancūzijai, Vokietijai, Graikijai, Italijai, Nyderlandams, Portugalijai, Rumunijai, Ispanijai, Švedijai, Čekijai, Estijai, Vengrijai, Latvijai, Liuksemburgui ir Slovakijai.

Europos semestro dokumentų rinkinį sudaro: metinė tvaraus augimo apžvalga; Komunikatas dėl euro zonos valstybių narių 2023 m. biudžetų projektų; EK nuomonės dėl euro zonos valstybių narių ir Kroatijos biudžetų projektų; EK pasiūlymas dėl 2023 m. euro zonai skirtos rekomendacijos; 2023 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita; pasiūlymas dėl 2023 m. bendros užimtumo ataskaitos; priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitos, skirtos Kiprui, Graikijai, Airijai, Ispanijai ir Portugalijai.

Visas pranešimas spaudai ČIA.

Europos semestro rudens dokumentų rinkinys – Dokumentai