Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2022 m. lapkričio 9 d.Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija siūlo stabilų ir nuspėjamą iki 18 mlrd. eurų paramos Ukrainai 2023 m. paketą

Po 2022 m. spalio 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Europos Komisija šiandien pasiūlė beprecedentį Ukrainai skirtos paramos, kuri 2023 m. sudarytų iki 18 mlrd. eurų, paketą.

ES ir Ukrainos vėliavos

Po 2022 m. spalio 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Europos Komisija šiandien pasiūlė beprecedentį Ukrainai skirtos paramos, kuri 2023 m. sudarytų iki 18 mlrd. eurų, paketą. Tai bus paskolos labai palankiomis sąlygomis, kurios nuo 2023 m. bus išmokamos reguliariomis dalimis.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „ES ir toliau solidariai palaiko Ukrainą. Šiandien siūlome 2023 metams skirtą 18 mlrd. eurų paramos paketą. Tai užtikrins, kad Ukrainos valstybė toliau funkcionuotų, piliečiai galėtų gauti esmines viešąsias paslaugas, o Rusijos sugriauta gyvybiškai svarbi infrastruktūra galėtų būti atstatyta. Šis paketas papildo virtinę ES jau teikiamos pagalbos priemonių – priėmėme daugiau kaip 4 mln. pabėgėlių, teikiame humanitarinę pagalbą, civilinės saugos priemones, palengvinome prekybą, teikiame karinę pagalbą. Mes užtikrinsime, kad Ukraina po šio karo iškiltų kaip klestinti šalis, einanti integracijos į Europą keliu. Mes palaikysime Ukrainą tiek laiko, kiek reikės.“

Ši stabili, reguliari ir nuspėjama finansinė parama (vidutiniškai 1,5 mlrd. eurų per mėnesį) padės patenkinti didelę dalį 2023 m. Ukrainos trumpalaikio finansavimo poreikių, kurie, remiantis Ukrainos valdžios institucijų ir Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, yra 3–4 mlrd. eurų per mėnesį. ES teikiama parama turėtų būti suderinta su kitų pagrindinių paramos teikėjų panašiomis pastangomis, kad būtų patenkinti visi 2023 m. Ukrainos finansavimo poreikiai.

Dėl šio paketo Ukraina galės toliau mokėti atlyginimus bei pensijas ir išlaikyti pagrindinių viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, ligoninių, mokyklų, apgyvendinimo perkeltiems asmenims, teikimą. Tai taip pat leis Ukrainai užtikrinti makroekonominį stabilumą ir atkurti svarbią per karą Rusijos sugriautą infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos infrastruktūrą, vandens tiekimo sistemas, transporto tinklus, kelius ir tiltus.

Parama pagal šią priemonę bus teikiama kartu vykdant reformas, kuriomis siekiama toliau stiprinti teisinę valstybę, gerą valdymą, kovos su sukčiavimu ir korupcija priemones Ukrainoje. Todėl bus atsižvelgiama ne tik į pokyčius vietoje – finansinė parama bus teikiama atsižvelgiant į politikos sąlygas, kuriomis siekiama stiprinti Ukrainos institucijas ir pasirengti sėkmingam atstatymui, taip pat remti Ukrainą kelyje į Europą.

Kaip bus teikiama paketo parama?

Ši ankstesniais makrofinansinės pagalbos paketais pagrįsta makrofinansinės pagalbos + (MFP+) priemonė suteikia Ukrainai didelį lankstumą ir labai palankias sąlygas, atsižvelgiant į dabartinę šalies padėtį ir užtikrinant skubius veiksmus Ukrainos žmonėms remti.

Lėšos bus teikiamos teikiant paskolas labai palankiomis sąlygomis, kurios turės būti grąžintos per ne ilgiau kaip 35 metus, pradedant 2033 m. Rodydama dar daugiau solidarumo ES taip pat siūlo Ukrainos palūkanų normų išlaidas padengti papildomais tiksliniais ES valstybių narių mokėjimais į ES biudžetą. ES valstybės narės ir trečiosios šalys taip pat galės, jei norės, į priemonę įtraukti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos kaip dotacijos. Tuomet lėšos bus skiriamos per ES biudžetą, kad Ukraina galėtų gauti paramą koordinuotai.

Kartu su MFP+ priemone bus vykdomos reformos, padėsiančios Ukrainai žengti į priekį narystės ES link. Tai reiškia, kad Ukrainos vyriausybė finansinę paramą turės papildyti sektorinėmis ir institucijų reformomis, įskaitant kovos su korupcija ir teismų reformas, laikytis teisinės valstybės principo, gero valdymo ir modernizuoti nacionalines bei vietos institucijas. Išmokėdami įmokas patikrinsime, ar šios reformos buvo veiksmingai įgyvendintos.

Kaip bus finansuojamas paketas?

Siekdama užtikrinti lėšas paskoloms, Europos Komisija siūlo skolintis kapitalo rinkose taikant diversifikuotą finansavimo strategiją. Tai leistų Europos Komisijai pasinaudoti visu finansavimo priemonių portfeliu, kad būtų užtikrintas rinkos finansavimas palankiausiomis sąlygomis, kai jų reikia.

Siekdama užtikrinti šį skolinimąsi Ukrainai, Europos Komisija siūlo tikslingai ribotą laiką panaudoti 2021–2027 m. ES biudžeto manevringumo maržos lėšas Ukrainai. Manevringumo marža yra skirtumas tarp viršutinės nuosavų išteklių ribos (didžiausios lėšų sumos, kurios Europos Komisija gali paprašyti ES valstybių narių skirti atitinkamais metais) ir lėšų, kurių jai iš tikrųjų reikia biudžete numatytoms išlaidoms padengti. Manevringumo marža, kuri jau naudojama ES valstybių narių skolinimuisi finansinės paramos programoms užtikrinti, suteiks investuotojams į obligacijas garantijų, kad Europos Sąjungai paskolintos sumos, skirtos Ukrainos paskoloms finansuoti, bus grąžintos bet kokiomis aplinkybėmis.

Tolesni veiksmai

Siekdama užtikrinti sklandų paketo įgyvendinimą, Europos Komisija teikia tris pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Prieš jiems įsigaliojant juos turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES valstybės narės Europos Sąjungos Taryboje.

Europos Komisija kaip visada dirbs išvien su visomis susijusiomis ES institucijomis, kad pasiūlymai būtų greitai priimti.

Pagrindiniai faktai

Dėl Rusijos neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą siaubingai kenčia daugybė žmonių, masiškai sunaikinti miestai ir bendruomenės. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės parodė tvirtą solidarumą su nuo karo bėgančiais žmonėmis. Sąjunga nedelsdama sutelkė paramą Ukrainos Vyriausybei, kad ji toliau vykdytų savo esmines funkcijas; Ukrainai suteikta ne tik skubiai reikalinga ir humanitarinė pagalba, bet ir karinė pagalba.

Nuo karo pradžios Europos komanda sutelkė Ukrainai 19,7 mlrd. eurų, kurių didžioji dalis teikiama makrofinansinės pagalbos (MFP) forma. Jau išmokėjome 4,2 mlrd. eurų MFP, iki mėnesio pabaigos išmokėsime dar 2,5 mlrd. eurų – tai bus antroji 5 mlrd. eurų skubios MFP išmoka. Taip pat išmokėta 620 mln. eurų dotacijų kaip parama biudžetui, siekiant padėti Ukrainai patenkinti skubius poreikius vietoje.

Be to, ES valstybės narės parodė beprecedentį solidarumą, priimdamos milijonus nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių. Siekdama paremti šias pastangas, ES aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią visoje ES daugiau kaip 4 milijonams nuo karo bėgančių žmonių suteikta galimybė dirbti, apsigyventi, mokytis ir gauti sveikatos priežiūrą. 

Europos Komisija taip pat koordinuoja savo didžiausią kada nors vykdytą operaciją pagal ES civilinės saugos mechanizmą, kad Ukrainos piliečiams būtų teikiamos įvairios paramos priemonės, be kita ko, sveikatos, energetikos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, ir suteikiama pastogė, įrenginiai, gyvybiškai svarbi medicinos bei energetikos įranga ir evakuacija.

Be to, Europos Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis ir Energijos bendrija nuo šio pavasario teikia paramą Ukrainos energetikos sistemai ir suintensyvino savo pastangas po to, kai buvo tikslingai apšaudyta gyvybiškai svarbi energetikos infrastruktūra. ES civilinės saugos mechanizmas palengvino, be kita ko, generatorių, transformatorių ir kabelių pristatymą. Iš Europos Komisijos prašymu Energijos bendrijos įsteigto Paramos Ukrainos energetikai fondo 25,5 mln. eurų skirta neatidėliotiniems energetikos sektoriaus poreikiams tenkinti. Be to, Europos Komisija iš ES rezervų skyrė daugiau kaip 40 mln. Eurų vertės reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes priemonių ir įrangos, ir 13 mln. eurų Rusijos okupantų Černobylyje pažeistų laboratorijų atkūrimui.  

Siekdama paremti Ukrainą, Europos Komisija taip pat pasiūlė priemonių, kuriomis siekiama palengvinti prekybą, visų pirma sustabdė importo muitų taikymą Ukrainos eksportui ir sukūrė solidarumo koridorius, kad padėtų Ukrainai eksportuoti žemės ūkio prekes.

Be to, pagal Europos taikos priemonę buvo suteikta 3,1 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos priemonių. Tai bus naudojama kompensuoti ES valstybėms narėms už jų nepiniginę paramą Ukrainai.

ES pastangos remti Ukrainą papildo visapusiškus veiksmus, kuriais siekiama kovoti su dramatiškomis Rusijos agresijos karo pasekmėmis. Dėl invazijos padidėjo energijos kainos ir bendros ES piliečių pragyvenimo išlaidos. Šiomis aplinkybėmis tiek ES, tiek valstybės narės ėmėsi konkrečių priemonių, kad paremtų įmones ir namų ūkius, visų pirma pažeidžiamus, kad jie galėtų apmokėti sąskaitas už energiją, ir būtų užtikrinta prieiga prie energijos tiekimo.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai (anglų k.)

Klausimai ir atsakymai

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2022 m. lapkričio 9 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje