Šią savaitę Europos Komisija pasiūlė pastatų energinio naudingumo taisykles suderinti su Europos žaliuoju kursu ir iki 2050 m. pasiekti, kad ES pastatų fondas nepriklausytų nuo iškastinio kuro. Pasiūlymas palengvins būstų, mokyklų, ligoninių, biurų ir kitų pastatų renovaciją visoje Europoje siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sąskaitas už energiją ir taip pagerinti milijonų europiečių gyvenimo kokybę. Peržiūrint Pastatų energinio naudingumo direktyvą Europos Komisijos strategija „Renovacijos banga“ virsta konkrečiais teisėkūros veiksmais.
Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Skatinant būstų ir kitų pastatų renovaciją remiamas ekonomikos atsigavimas ir atveriama naujų galimybių kurti darbo vietas. Be to, dėl energinės renovacijos sumažėja sąskaitos už energiją ir investicijos galiausiai atsiperka. Šalinant renovacijos kliūtis ir finansiškai paremiant būtinas pradines investicijas, pasiūlymu dėl pastatų energinio naudingumo siekiama didinti energinės renovacijos mastą visoje ES. Daugiausia dėmesio skiriant prasčiausio energinio naudingumo pastatams pirmenybė teikiama ekonomiškiausiai renovacijai ir padedama kovoti su energijos nepritekliumi.“
Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson sakė: „Europoje pastatams tenka daugiausiai – apie 40 proc. – suvartojamos energijos ir apie 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Taip yra dėl to, kad Sąjungoje daugumoje pastatų energija vartojama neefektyviai ir jie vis dar kūrenami daugiausia iškastiniu kuru. Turime veikti skubiai, nes daugiau kaip 85 proc. dabartinių pastatų tebestovės ir 2050 m., kai Europa turės būti pasiekusi poveikio klimatui neutralumo tikslą. Be to, būstų gerinimas yra ir veiksmingas atsakas brangstant energijai – prasčiausio energinio naudingumo pastatuose ES suvartojama daugkart daugiau energijos nei naujuose ar tinkamai renovuotuose. O pažeidžiamiausi vartotojai kaip tik ir gyvena neefektyviausiuose būstuose, todėl jiems sunku susimokėti už energiją. Dėl renovacijos mažėja ir pastatų energinis pėdsakas, ir namų ūkių išlaidos energijai, kartu skatinama ekonominė veikla ir darbo vietų kūrimas.“
Europos Komisijos siūlymu nuo 2030 m. visi nauji pastatai turėtų būti visai netaršūs. Siekiant išnaudoti spartesnių veiksmų viešajame sektoriuje potencialą, visi nauji viešieji pastatai turi būti visai netaršūs jau nuo 2027 m. Tai reiškia, kad pastatuose turi būti suvartojama mažai energijos, kuo labiau naudojama energija iš atsinaujinančiųjų išteklių, vietoje neišmetama anglies dioksido deginant iškastinį kurą, o jų energinio naudingumo sertifikatuose turi būti nurodytas visuotinio atšilimo potencialas, grindžiamas per visą gyvavimo ciklą išmetamu teršalų kiekiu.
Kalbant apie renovaciją, siūlomi nauji ES lygmens mažiausio energinio naudingumo standartai, pagal kuriuos reikalaujama, kad kiekvienos ES valstybės narės pastatų fondo 15 proc. prasčiausio energinio naudingumo pastatų iki 2027 m. (negyvenamieji pastatai) ir 2030 m. (gyvenamieji pastatai) nuo energinio naudingumo klasės G būtų atnaujinti bent iki F klasės. Dėmesį pirmiausia skiriant prasčiausio energinio naudingumo pastatams siekiama dvejopo tikslo – kuo labiau didinti potencialą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos nepriteklių.
Energinio naudingumo sertifikatuose pateikiama viešai prieinama informacija apie energijos sąnaudas, o tai yra svarbus orientyras priimant investavimo, pirkimo ir nuomos sprendimus. Įgyvendinus Europos Komisijos pasiūlymus, energinio naudingumo sertifikatai bus aiškesni ir informatyvesni. Prievolė turėti energinio naudingumo sertifikatą apims ir kapitališkai renovuojamus pastatus, pastatus, kurių nuomos sutartis atnaujinama, ir visus viešuosius pastatus. Parduoti arba išsinuomoti siūlomi pastatai ar pastato vienetai taip pat turės turėti sertifikatą, o energinio naudingumo klasę reikės nurodyti visuose skelbimuose. 2025 m. visuose sertifikatuose turės būti naudojama suderinta A–G skalė.
Nacionaliniai pastatų renovacijos planai bus visiškai integruoti į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Taip bus užtikrintas palyginamumas ir pažangos stebėjimas, taip pat tiesioginė sąsaja su finansavimo telkimu ir reikiamų reformų ir investicijų vykdymu. Šiuose planuose turės būti nurodyta, kaip ne vėliau kaip iki 2040 m. šildymo ir vėsinimo sektoriuje bus palaipsniui atsisakyta iškastinio kuro, o iki 2050 m. nacionalinis pastatų fondas transformuotas taip, kad jį sudarantys pastatai būtų visai netaršūs.
Renovaciją skatinti padeda geresnė vartotojų prieiga prie informacijos ir mažesnės išlaidos. Šiandienos pasiūlymu įvedamas pastato renovacijos pasas, kuris savininkui bus priemonė, padėsianti planuoti ir palaipsniui renovuoti pastatą siekiant jį padaryti visai netaršų. Pasiūlyme hipotekos paskolų portfelio standartai apibrėžiami kaip mechanizmas, kuriuos skolintojai skatinami didinti savo pastatų portfelio, o potencialūs klientai – savo nekilnojamojo turto energinį naudingumą. Europos Komisija taip pat ragina ES valstybes nares renovacijos klausimą įtraukti į viešojo ir privačiojo finansavimo taisykles ir nustatyti tinkamas priemones, visų pirma taikomas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Nuo 2027 m. neturėtų būti teikiamos jokios finansinės paskatos įrengti iškastinio kuro katilus ir ES valstybėms narėms suteikiama teisinė galimybė uždrausti naudoti iškastinį kurą pastatuose.
Naujosiomis taisyklėmis skatinama naudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir išmaniąsias technologijas, kad pastatai būtų eksploatuojami efektyviai, ir raginama kurti skaitmenines pastatų duomenų bazes. Kalbant apie judumą, pasiūlymu remiamas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose ir numatoma daugiau galimybių įrengti specialias dviračių stovėjimo vietas.
Daugiau informacijos:
Visas pranešimas spaudai
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2021 m. gruodžio 17 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje