Europos Komisija siūlo plėsti nusikaltimų aukų teises

Visos nusikaltimų aukos Europos Sąjungoje turėtų gauti pagalbą. Liepos 12 d. Europos Komisija paskelbė iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti nukentėjusiųjų teises visoje Europos Sąjungoje, kad jie gautų pagalbą, prieigą prie informacijos, galėtų siekti teisingumo ir gauti kompensaciją. Galiojančios direktyvos atnaujinimo pasiūlyme nustatytos būtiniausios taisyklės, kuriomis siekiama daugiau nei priimtosiomis 2012 m., faktiškai atsižvelgiant į kintančius mūsų visuomenės poreikius, technologijų ir teisingumo raidą.

Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Věra Jourová sakė: „Europos Sąjungoje kasmet apie 75 mln. žmonių tampa nusikaltimų aukomis. Jie visi nusipelno visapusiškos apsaugos ir pagalbos. Turimas pagrindas geras, bet mums reikia išplėsti jų teises. Siūlome išsamų priemonių rinkinį, kuriuo jiems užtikrinama didesnė pagalba, įskaitant pažeidžiamiausius asmenis. Jiems, be kita ko, turėtų būti suteikta galimybė laiku gauti kompensaciją ir dalyvauti teismo procese.“

Reformą sudaro toliau nurodyti elementai.

• Užtikrinti, kad nukentėjusieji būtų gerai informuoti apie savo teises ir turėtų reikiamų išteklių pranešti apie nusikaltimą, visų pirma įsteigiant visuotinę pagalbos nukentėjusiesiems liniją vienu telefono numeriu visoje ES – 116 006 ir išsamią interneto svetainę, kurioje taip pat turėtų būti bendravimo pokalbių kambariuose ir elektroniniais laiškais funkcija.
• Saugumo priemonių, pritaikytų konkretiems pažeidžiamų nukentėjusiųjų (pvz., vaikų, vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų, neapykantos nusikaltimų aukų arba sulaikytų aukų) poreikiams, tobulinimas. Siūlome pagerinti individualų nukentėjusiųjų apsaugos poreikių vertinimą numatant, kad jis turėtų būti pradėtas nuo pirmo kontakto su valdžios institucijomis, ir papildant esamas apsaugos priemones, pavyzdžiui, numatant apsaugos orderius arba užtikrinant teisėsaugos institucijų dalyvavimą.
• Suteikti galimybę pažeidžiamiems nukentėjusiesiems naudotis specializuotomis pagalbos paslaugomis, pavyzdžiui, nemokama psichologine pagalba tiek laiko, kiek reikia, priklausomai nuo nukentėjusiųjų individualių poreikių.
• Sudaryti palankesnes sąlygas siekti teisingumo užtikrinant, kad nukentėjusiesiems būtų teikiama pakankama pagalba teisme ir kad jie galėtų ginčyti sprendimus baudžiamosiose bylose, turinčius įtakos jų teisėms, nepriklausomai nuo jų statuso tose bylose.
• Užtikrinti faktines galimybes gauti kompensaciją, garantuojant nukentėjusiesiems kompensaciją iškart po teismo sprendimo priėmimo. Nukentėjusieji turėtų turėti teisę gauti sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio nagrinėjant baudžiamąją bylą (be būtinybės pradėti kitą bylą), o valstybė turėtų sumokėti kompensaciją tiesiogiai nukentėjusiajam, vėliau išreikalaudama kompensaciją iš nusikaltėlio.

Šie atnaujinimai ir siūlomos priemonės grindžiamos 2012 m. Nusikaltimų aukų teisių direktyvos ir 2020–2025 m. ES strategijos dėl aukų teisių vertinimu, vykdant Europos Sąjungos įsipareigojimą nuolat gerinti nusikaltimų aukų apsaugą ir pagalbą joms visose valstybėse narėse.

Europos Komisijos pasiūlymą turės priimti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Priėmus direktyvą, valstybės narės turės per dvejus metus perkelti jos nuostatas į savo nacionalinę teisę. Išimtis taikoma elektroninių ryšių priemonių naudojimui – šioje srityje valstybės narės reikiamoms struktūroms sukurti turės ketverius metus.

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai

Direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2012 m. Nusikaltimų aukų teisių direktyva, pasiūlymas

Nusikaltimų aukų teisių direktyva. Klausimai ir atsakymai