Europos Komisija siūlo naujas ateičiai tinkamas ekonomikos valdymo taisykles

Europos Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama įgyvendinti išsamiausią ES ekonomikos valdymo taisyklių reformą po ekonomikos ir finansų krizės. Pagrindinis šių pasiūlymų tikslas – vykdant reformas ir investuojant didinti valstybės skolos tvarumą ir skatinti tvarų ir integracinį augimą visose valstybėse narėse.

Naujosios taisyklės sudarys palankesnes sąlygas būtinoms reformoms ir investicijoms ir padės realistiškai, laipsniškai ir tvariai sumažinti didelį valstybės skolos santykį. Vykdant reformą bus supaprastintas ekonomikos valdymas, padidinta nacionalinė atsakomybė, daugiau dėmesio skiriama vidutinės trukmės laikotarpiui ir sustiprintas vykdymo užtikrinimas, laikantis skaidrios bendros ES sistemos.

Didesnė nacionalinė atsakomybė ir išsamūs vidutinės trukmės planai, grindžiami bendromis ES taisyklėmis

Europos Komisijos pasiūlymų pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės fiskaliniai struktūriniai planai. Valstybės narės parengs ir pateiks planus, kuriuose išdėstys savo fiskalinius tikslus, priemones makroekonominiam disbalansui mažinti ir prioritetines reformas bei investicijas ne trumpesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Šiuos planus, remiantis bendrais ES kriterijais, įvertins Europos Komisija ir patvirtins ES Taryba.

Fiskalinių, reformų ir investicijų tikslų įtraukimas į bendrą vidutinės trukmės planą padės sukurti nuoseklų ir supaprastintą procesą. Tai sustiprins nacionalinę atsakomybę, nes valstybėms narėms bus suteikta daugiau laisvės pačioms nustatyti savo fiskalinio koregavimo planus ir reformų bei investicijų įsipareigojimus. Valstybės narės teiks metines pažangos ataskaitas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingiau stebėti šių įsipareigojimų įgyvendinimą ir užtikrinti jų vykdymą.

Naujasis fiskalinės priežiūros procesas bus integruotas į Europos semestrą, kuris ir toliau išliks svarbiausia ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo priemone.

Paprastesnės taisyklės, kuriose atsižvelgiama į įvairius fiskalinius iššūkius 

27 ES valstybių narių fiskalinė padėtis, iššūkiai ir ekonominės perspektyvos labai skiriasi. Taigi, universalaus sprendimo principo taikymas nėra veiksmingas. Pasiūlymais siekiama pereiti prie labiau rizika grindžiamos priežiūros sistemos, kurios esmė – valstybės skolos tvarumas, kartu skatinant tvarų ir integracinį augimą. Taikant šį principą bus laikomasi skaidrios bendros ES sistemos nuostatų.

Valstybių narių planuose bus išdėstyti jų fiskalinio koregavimo planai. Jie bus suformuluoti atsižvelgiant į daugiamečius išlaidų tikslus, kurie bus vienintelis fiskalinės priežiūros veiklos rodiklis, taip supaprastinant fiskalines taisykles.

Kiekvienai valstybei narei, kurios valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP arba valstybės skola viršija 60 % BVP, Europos Komisija paskelbs konkrečiai šaliai skirtą techninę trajektoriją. Šia trajektorija bus siekiama užtikrinti, kad skola būtų patikimai mažinama arba išliktų apdairaus lygio, o deficitas išliktų arba būtų sumažintas ir išliktų mažesnis nei 3 % BVP vidutinės trukmės laikotarpiu.

Valstybėms narėms, kurių valdžios sektoriaus deficitas yra mažesnis nei 3 % BVP, o valstybės skola yra mažesnė nei 60 % BVP, Europos Komisija pateiks techninę informaciją, siekdama užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas išliktų mažesnis nei 3 % BVP pamatinė vertė ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

Šiomis techninėmis trajektorijomis ir technine informacija valstybės narės vadovausis rengdamos daugiamečius išlaidų tikslus, kuriuos įtrauks į savo planus. 

Siekiant užtikrinti skolos tvarumą, bus taikomos bendros apsaugos priemonės. 3 % ir 60 % BVP pamatinės deficito ir skolos vertės liks nepakitusios. Valstybės skolos ir BVP santykis plano laikotarpio pabaigoje turės būti mažesnis nei to laikotarpio pradžioje, o minimalus fiskalinis koregavimas – 0,5 % BVP per metus, kaip kriterijus, turės būti įgyvendinamas tol, kol deficitas išliks didesnis kaip 3 % BVP. Be to, valstybės narės, kurioms taikomas pratęstas fiskalinio koregavimo laikotarpis, turės užtikrinti, kad fiskalinės pastangos nebūtų nukeltos į vėlesnius metus.

Bendrosios ir konkrečioms šalims taikomos nukrypti leidžiančios išlygos leis nukrypti nuo išlaidų tikslų didelio ekonominio nuosmukio ES ar visoje euro zonoje arba išskirtinių, nuo valstybės narės nepriklausančių aplinkybių, turinčių didelį poveikį viešiesiems finansams, atveju. ES Taryba, remdamasi Europos Komisijos rekomendacija, priims sprendimą dėl šių išlygų aktyvavimo ir deaktyvavimo.

Veiksmingas vykdymo užtikrinimas

Taisyklių turi būti laikomasi. Nors pasiūlymais valstybėms narėms suteikiama daugiau galimybių kontroliuoti savo vidutinės trukmės planų rengimą, juose taip pat nustatyta griežtesnė vykdymo užtikrinimo tvarka, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų įsipareigojimus, prisiimtus pagal savo vidutinės trukmės fiskalinius struktūrinius planus.

Valstybėms narėms, kurios susiduria su didelėmis valstybės skolos problemomis, nukrypus nuo sutarto fiskalinio koregavimo plano, savaime pradedama taikyti perviršinio deficito procedūra.

Jei nebus įvykdyti reformų ir investicijų įsipareigojimai, dėl kurių pratęsiamas fiskalinio koregavimo laikotarpis, koregavimo laikotarpis gali būti sutrumpintas.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai. Europos Komisija siūlo naujas ateičiai tinkamas ekonomikos valdymo taisykles