Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2024 m. vasario 1 d.Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija siūlo leisti ES ūkininkams vienerius metus nukrypti nuo tam tikrų žemės ūkio taisyklių

Vakar Europos Komisija pasiūlė leisti ES ūkininkams 2024 m. pasinaudoti nuo bendros žemės ūkio politikos taisyklių, kuriomis jie įpareigojami laikyti tam tikrus negamybinius plotus, nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

Asociatyvinė žemės ūkio nuotrauka (apkarpyta)

Vakar Europos Komisija pasiūlė leisti ES ūkininkams 2024 m. pasinaudoti nuo bendros žemės ūkio politikos taisyklių, kuriomis jie įpareigojami laikyti tam tikrus negamybinius plotus, nukrypti leidžiančiomis nuostatomis. Valstybėms narėms išsiųstas Europos Komisijos pasiūlymas, kurios dėl jo balsuos komiteto posėdyje, yra pirmas konkretus politinis žingsnis reaguojant į susirūpinimą dėl ūkininkų pajamų. Juo taip pat atsižvelgiama į kelių valstybių narių Žemės ūkio tarybos posėdžiuose pateiktus prašymus.

Norėdami gauti BŽŪP paramą, kurią jie turi teisę gauti, ūkininkai turi laikytis devynių sustiprintų aplinkai ir klimatui palankių standartų. Šis paramos sąlygų principas taikomas beveik 90 proc. ES naudojamų žemės ūkio naudmenų ir atlieka svarbų vaidmenį integruojant tvaraus ūkininkavimo praktiką. Šis pagrindinių standartų rinkinys vadinamas GAAB, t. y. „gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė“.

Aštuntuoju GAAB standartu, be kita ko, nustatytas reikalavimas dėl mažiausios ariamosios žemės dalies skyrimo negamybiniams plotams arba objektams. Pastarieji paprastai reiškia pūdymui paliktą žemę, o taip pat tokius objektus kaip gyvatvorės ar medžiai. Ūkiams, kuriuose ariamosios žemės yra mažiau nei 10 hektarų, paprastai šis reikalavimas netaikomas. Europos Komisija suteikia galimybę netaikyti šio reikalavimo visiems ES ūkininkams ir vis tiek laikyti juos atitinkančiais BŽŪP pagrindinės tiesioginės išmokos skyrimo reikalavimus.

ES ūkininkai, auginantys azotą fiksuojančius augalus (pvz., lęšius, žirnius ar ankštines daržoves) ir (arba) tarpinius pasėlius 7 proc. jų ariamosios žemės vietoj to, kad paliktų 4 proc. savo ariamosios žemės pūdymams ar negamybiniams plotams, bus laikomi atitinkančiais šį reikalavimą. Tarpiniai augalai yra augalai, kurie auga tarp dviejų pagrindinių pasėlių. Šie augalai gali būti naudojami gyvūnams šerti arba kaip žaliosios trąšos. Azotą fiksuojančių augalų ir tarpinių augalų naudojimas visokeriopai naudingas aplinkai, be kita ko, dirvožemio biologinei įvairovei ir mažesniam maisto medžiagų išplovimui. Siekiant laikytis BŽŪP aplinkosaugos tikslų, pasėliai turi būti auginami be augalų apsaugos produktų.

Europos Komisijos pasiūlymas kruopščiai suderintas, kad būtų užtikrinta reikiama tinkamos pagalbos su įvairiomis krizėmis susiduriantiems ūkininkams teikimo ir biologinės įvairovės bei dirvožemio kokybės apsaugos pusiausvyra.

Dėl priemonės artimiausiomis dienomis balsuos į komiteto posėdį susirinkusios valstybės narės. Po to Europos Komisija pradės oficialią priėmimo procedūrą. Reglamentas bus taikomas atgaline data nuo 2024 m. sausio 1 d. Valstybės narės, norinčios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nacionaliniu lygmeniu, turi apie tai per 15 dienų pranešti Europos Komisijai, kad būtų galima kuo greičiau informuoti ūkininkus.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Ūkininkai yra ES apsirūpinimo maistu atrama ir mūsų kaimo vietovių šerdis. Nuolatinį įsipareigojimą Europos Komisija įgyvendina 386,7 mlrd. EUR vertės bendros žemės ūkio politikos biudžetu, kuriuo padedama stabilizuoti Europos ūkininkų pajamas ir atlyginti už jų pastangas klimato ir tvarumo srityse. Šiandienos priemonė suteikia ūkininkams daugiau lankstumo įvairių iššūkių kupinu laikotarpiu. Toliau bendradarbiausime su mūsų ūkininkais siekdami užtikrinti, kad BŽŪP būtų išlaikyta tinkama jų poreikių tenkinimo ir viešųjų gėrybių teikimo mūsų piliečiams pusiausvyra.“

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2024 m. vasario 1 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje