Europos Komisija siūlo į ES nusikaltimų sąrašą įtraukti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus

Šiandien Europos Komisija pristatė iniciatyvą, kuria siekiama į ES nusikaltimų sąrašą įtraukti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus, kaip 2020 m. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen.

Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai Europoje labai išplito ir tapo itin rimtu ir nerimą keliančiu reiškiniu – realiame gyvenime ir internete. Šiai ES masto problemai spręsti reikia bendrų ES veiksmų. Tačiau šiuo metu nėra teisinio pagrindo neapykantos kalbai ir neapykantos nusikaltimams kriminalizuoti ES lygmeniu. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytą dabartinį ES nusikaltimų sąrašą reikia išplėsti, kad būtų užtikrintos minimalios bendros taisyklės, kaip apibrėžti nusikalstamas veikas ir sankcijas, taikomas visose ES valstybėse narės. Šiandien paskelbta iniciatyva yra pirmas žingsnis siekiant išplėsti ES nusikaltimų sąrašą. Kitas žingsnis būtų ES valstybių narių pritarimas iniciatyvai prieš Europos Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Šiandieninėje iniciatyvoje išdėstyti įrodymai, dėl kurių į ES nusikaltimų sąrašą reikia įtraukti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus, atsižvelgiant į SESV 83 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus:

• Neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų tarpvalstybinis aspektas: neapykantos kalba internete plinta sparčiai ir yra visur prieinama visiems. Ideologija, kuria grindžiama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai, gali būti kuriama tarptautiniu mastu ir ja gali būti sparčiai dalijamasi internete. Neapykantos nusikaltimus gali vykdyti tinklai, kurių nariai yra iš kelių šalių.
• Europos Komisija mano, kad neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai yra nusikalstamumo sritis, nes jiems būdingas bendras specialus bruožas, t. y. neapykanta, nukreipta į asmenis ar asmenų grupes, turinčias (arba manoma turinčias) tas pačias saugomas savybes.
• Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai yra ypač sunkūs nusikaltimai, nes jais pažeidžiamos bendros ES vertybės ir pagrindinės teisės, įtvirtintos Europos Sąjungos sutarties 2 ir 6 straipsniuose ir Chartijoje. Jie daro žalą asmenims, jų bendruomenėms ir visai visuomenei.
• Nusikalstamumo raida: dėl įvairių ekonominių, socialinių ir technologinių pokyčių ir raidos šie du reiškiniai nuolat augo. COVID-19 pandemija buvo vienas iš šį augimą lėmusių veiksnių.
• ES nusikaltimo sąrašo išplėtimui nėra alternatyvų: neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai ES valstybėse narėse kriminalizuojami skirtingu mastu. Tik išplėtus ES nusikaltimų sąrašą į jį įtraukiant neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus galima užtikrinti veiksmingą ir visapusišką baudžiamosios teisės požiūrį į šiuos reiškinius ES lygmeniu, kartu užtikrinant nuoseklių tokių veiksmų aukų apsaugą.

ES Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, turi vieningai priimti sprendimą, kuriuo neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai pripažįstami kita nusikalstamumo sritimi, atitinkančia SESV 83 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Po to Europos Komisija gali pasiūlyti priimti teisės aktus, kuriais nustatomos minimalios taisyklės dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų ir sankcijų apibrėžčių ir kuriuos pagal įprastą teisėkūros procedūra turi priimti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai