Europos Komisija siūlo atnaujinti ir modernizuoti pramonės išmetamiems teršalams taikomos ES taisykles

Europos Komisija pasiūlė atnaujinti ir modernizuoti Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą – pagrindinį teisės aktą, padedantį užkirsti kelią taršai ir ją kontroliuoti. Atnaujintos taisyklės padės nukreipti pramonės investicijas ten, kur jos būtinos, kad Europa iki 2050 m. pereitų prie netaršios, konkurencingos ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Jomis siekiama paskatinti inovacijas, apdovanoti lyderius ir padėti užtikrinti vienodas sąlygas ES rinkoje. Peržiūra padės užtikrinti ilgalaikį tikrumą dėl investicijų, o pirmieji nauji įpareigojimai pramonei turėtų būti taikomi antroje dešimtmečio pusėje. 

Peržiūra grindžiama bendru požiūriu, nustatytu galiojančioje Pramoninių išmetamų teršalų direktyvoje, kuri šiuo metu taikoma apie 50 000 didelių pramoninių įrenginių (angl. industrial installations) ir intensyvios gyvulininkystės ūkių Europoje. Siekiant, kad šie įrenginiai atitiktų teršalų išmetimui nustatytas sąlygas, juose turi būti taikomi atitinkamo sektoriaus geriausi prieinami gamybos būdai. Šiuos gamybos būdus kartu nustato pramonės atstovai, nacionaliniai ir Europos Komisijos ekspertai bei pilietinės visuomenės atstovai. Į naująsias taisykles bus įtraukti aktualesni išmetamųjų teršalų šaltiniai, leidimai pagal jas bus išduodami efektyviau, bus sumažintos administracinės išlaidos ir padidintas skaidrumas, be to, bus labiau remiamos proveržio technologijos ir kiti novatoriški metodai. 

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Šios naujos taisyklės padės stambiems pramonės įrenginiams ir intensyvios gyvulininkystės ūkiams prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir nulinės taršos tikslo įgyvendinimo. Vien dėl veiksmų gyvulininkystės ūkiuose žmonių sveikatai padaryta nauda siektų ne mažiau kaip 5,5 mlrd. EUR per metus. Dėl pokyčių atsiras daugiau darbo vietų – tai praeityje sėkmingai parodė ES ekologinių inovacijų sektorius. Priemonės, kuriomis aktyviai kovojama su taršos, klimato ir biologinės įvairovės krizėmis, gali padėti mūsų ekonomikai tapti našesne ir atsparesne.“ 

Po išsamių konsultacijų su pramonės atstovais ir suinteresuotosiomis šalimis ir atlikus išsamų poveikio vertinimą, dabartinė sistema bus papildyta naujomis priemonėmis siekiant didesnio bendro jos veiksmingumo. Pagrindiniai pokyčiai būtų šie:

• Našumą skatinantys leidimai įrenginiams. Užuot susitaikius su žemiausiu geriausių prieinamų gamybos būdų rekomendacijose nustatytu lygmeniu, kaip šiuo metu daro apie 80 proc. įrenginių, išduodant leidimus turės būti svarstoma, ar įmanoma pasiekti aukščiausią lygmenį. Taip pat bus sugriežtintos nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimo taisyklės – bus suderinti reikalaujami vertinimai ir užtikrinama reguliari suteiktų leidžiančių nukrypti nuostatų peržiūra. 
• Daugiau pagalbos ES inovacijų lyderiams. Išbandyti naujus gamybos metodus norintys lyderiai galės gauti alternatyvius lankstesnius leidimus nei esamais nusistovėjusiais metodais pagrįsti leidimai. Pramonės pertvarkos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centras (INCITE) padės pramonei rasti taršos kontrolės sprendimų. Galiausiai iki 2030 m. arba 2034 m. veiklos vykdytojai turės parengti savo objektų pertvarkos planus, kad pasiektų ES 2050 m. nulinės taršos, žiedinės ekonomikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus. 
• Pramonės investicijų į žiedinę ekonomiką rėmimas. Naujuose geriausių prieinamų gamybos būdų dokumentuose galėtų būti nustatyti išteklių naudojimo veiksmingumo lygiai. Esama aplinkosaugos vadybos sistema bus patobulinta siekiant, kad ji skatintų mažinti toksinių cheminių medžiagų naudojimą. 
• Taršos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sinergija. Energijos vartojimo efektyvumas taps neatsiejama leidimų dalis, o nustatant geriausius prieinamus gamybos būdus bus sistemingai atsižvelgiama į taršos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sinergiją technologijų ir investicijų aspektu. 

Naujos taisyklės taip pat bus taikomos didesniam įrenginių skaičiui, būtent, 

• didesniam intensyvios gyvulininkystės ūkių skaičiui. Pagal naująsias taisykles palaipsniui į sistemą bus įtraukti didžiausi galvijų, kiaulių ir paukštininkystės ūkiai, t. y. apie 13 proc. Europos komercinių ūkių, kartu išmetančių 60 proc. ES gyvulių išmetamo amoniako ir 43 proc. metano. Apytikriais skaičiavimais, dėl tokio įtraukimo žmonių sveikatai padaryta nauda sieks daugiau kaip 5,5 mlrd. EUR per metus. Kadangi ūkių veikla ne tokia sudėtinga kaip pramonės įrenginių, visiems į direktyvos taikymo sritį patenkantiems ūkiams bus taikoma supaprastinta leidimų išdavimo tvarka. Iš šio pasiūlymo kylantys įpareigojimai bus nustatomi kaip konkretūs reikalavimai ūkiams atsižvelgiant į jų dydį ir gyvulių tankumą. Pereinamuoju laikotarpiu pagrindinis paramos šaltinis bus bendra žemės ūkio politika.
• Pramoninių mineralų bei metalų gavyba ir didelio masto baterijų gamyba. Ši veikla ES bus gerokai plečiama, kad būtų sudarytos sąlygos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Todėl reikia taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus, kad būtų užtikrinti ir veiksmingiausi gamybos procesai, ir kuo mažesnis poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Direktyvoje nustatytais valdymo mechanizmais, pagal kuriuos pramonės ekspertai glaudžiai įtraukiami rengiant bendru sutarimu pagrįstus ir prie konkrečių sąlygų pritaikytus aplinkos apsaugos reikalavimus, bus remiamas tvarus šios veiklos augimas Europos Sąjungoje. 

Galiausiai naujomis taisyklėmis bus užtikrinta daugiau skaidrumo ir visuomenės dalyvavimas leidimų išdavimo procese. Be to, Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras bus pertvarkytas į ES pramoninių išmetamųjų teršalų portalą. Jame piliečiai turės prieigą prie duomenų apie visus Europoje išduotus leidimus ir galės lengvai sužinoti, kokia tarši veikla vykdoma artimiausioje jų aplinkoje. 

Europos Komisijos pasiūlyme nustatyta, kad po to, kai pasiūlymą galutinai priims Europos Parlamentas ir ES Taryba, valstybės narės turės per 18 mėnesių perkelti šią direktyvą į savo nacionalinę teisę. Po to bus parengti geriausi prieinami gamybos būdai ir, Europos Komisijai juos patvirtinus, pramonės subjektai turės per ketverius, o ūkininkai – per trejus metus užtikrinti atitiktį jiems.

Pagrindiniai faktai 

Vykdant pramoninę veiklą, pvz., gaminant elektros energiją ir cementą, tvarkant ir deginant atliekas, taip pat intensyviai auginant gyvulius, į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamos kenksmingosios medžiagos, pavyzdžiui, sieros oksidai, azoto oksidai, amonis, dulkės, gyvsidabris ir kiti sunkieji metalai. Dėl jų sukeltos taršos gali kilti sveikatos problemų, pvz., astma, bronchitas ir vėžys. Dėl to kasmet pirma laiko miršta šimtai tūkstančių žmonių, o patiriamos išlaidos skaičiuojamos milijardais eurų. Pramonės išmetami teršalai taip pat kenkia ekosistemoms, pasėliams ir apstatytai aplinkai. 

Priėmus Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą, per pastaruosius 15 metų didžiausių Europos pramonės įmonių ir intensyvios gyvulininkystės ūkių į orą išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 40–75 proc. Per tą patį laikotarpį sunkiųjų metalų išmetimas į vandenį taip pat sumažėjo kone 50 proc. 

Nepaisant sėkmingo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, daugiau kaip 50 000 į direktyvos taikymo sritį įtrauktų pramoninių įrenginių vis dar išmeta apie 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiau kaip 50 proc. viso į orą išmetamo sieros oksidų, sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingųjų medžiagų kiekio ir apie 30 proc. į orą išmetamų azoto oksidų kiekio bei smulkių kietųjų dalelių. Taigi tolesnių veiksmų imtis būtina.

Daugiau informacijos:

Pranešimas spaudai  

Klausimai ir atsakymai dėl persvarstytų ES pramoninių išmetamų teršalų taisyklių (anglų k.)

Informacijos suvestinė (anglų k.)