Europos Komisija pristato svarbius veiksmus, kuriais siekiama prisidėti prie Europos gynybos, skatinti inovacijas ir spręsti strateginės priklausomybės klausimus

Europos Komisija pristatė rinkinį iniciatyvų, susijusių su Europos Sąjungos gynybai ir saugumui ypač svarbiomis sritimis. Jos apima indėlį į Europos gynybą ir visą probleminį lauką – pradedant konvencine gynybos pramone ir įranga ant žemės, jūroje ir ore, baigiant kibernetinėmis, hibridinėmis ir kosmoso grėsmėmis, kariniu mobilumu ir klimato kaitos svarba; taip pat paminėtinos veiksmų gairės dėl ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų. Šios naujosios iniciatyvos yra konkretūs žingsniai siekiant užtikrinti didesnį Europos gynybos rinkos integruotumą ir konkurencingumą, visų pirma stiprinant bendradarbiavimą ES viduje ir taip kuriant masto ekonomiją, valdant sąnaudas ir didinant operatyvinį veiksmingumą. Šiandien paskelbtomis iniciatyvomis Europos Komisija prisideda rengiant ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį.

Europos Komisija nustatė šias pagrindines naujas sritis, kuriose reikėtų toliau stiprinti Europos gynybos rinkos konkurencingumą:

• ieškoti būdų toliau skatinti valstybių narių investicijas į pagrindinius strateginius pajėgumus ir ypač svarbią įrangą, kurie kuriami ir (arba) perkami pagal Europos Sąjungos bendradarbiavimo programas;
• toliau skatinti bendradarbiaujant ES sukurtų gynybos pajėgumų bendrus viešuosius pirkimus;
• raginti valstybes nares toliau paprastinti ir laipsniškai vienodinti ginklų eksporto kontrolės praktikas, ypač kalbant apie kartu ES bendradarbiavimo kontekste sukurtus gynybos pajėgumus.

Investicijos į gynybos srities mokslinius tyrimus ir pajėgumus ir bendri viešieji pirkimai

Iki 2022 m. pabaigos Europos gynybos fondas (EGF) į gynybos srities tyrimų ir pajėgumų plėtojimo projektus bus investavęs 1,9 mlrd. EUR. Tai paskatins didelio masto bendradarbiaujamuosius pajėgumų plėtojimo projektus ir kartu skatins gynybos srities inovacijas. Europos Komisija taip pat plėtos papildomas paskatas valstybių narių investicijoms į gynybos srities strateginius pajėgumus, visų pirma ten, kur jie kuriami ir (arba) perkami pagal ES bendradarbiavimo programas. Konkrečiai, Europos Komisija išnagrinės keletą priemonių, skirtų bendradarbiaujant ES sukurtų gynybos pajėgumų bendriems viešiesiems pirkimams skatinti; tarp jų bus pasiūlymai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atsisakymo, naujų finansavimo sprendimų nustatymo ir galimos EGF paskatų mechanizmų peržiūros, siekiant pirmenybę suteikti įrangos, techninės priežiūros ir veiklos bendriems viešiesiems pirkimams, taip pat atitinkamų gynybos technologijų kūrimui. Europos Komisija į metinę bendrosios rinkos ataskaitą, kuri paprastai skelbiama kartu su Europos semestro rudens dokumentų rinkiniu, įtrauks skyrių su pastabomis apie pokyčius, kliūtis ir galimybes, susijusias su tarptautiniais gynybos pajėgumų projektais.

Apskritai Europos Komisija užtikrins, kad kitos horizontaliosios politikos priemonės, pvz., tvaraus finansavimo iniciatyvos, tebederėtų su ES pastangomis sudaryti sąlygas Europos gynybos pramonei gauti pakankamą prieigą prie finansavimo ir investicijų.

Paprastesnė ir vienodesnė eksporto kontrolė

Nors valstybės narės yra atsakingos už karinės įrangos eksporto licencijų išdavimą, Europos Komisija skatina jas tęsti veiklą taip, kad būtų supaprastintos ir laipsniškai vienodinamos ginklų eksporto kontrolės praktikos, ypač kalbant apie kartu (ypač ES kontekste) sukurtus gynybos pajėgumus. Europos Komisija skatina valstybes nares siekti požiūrio, pagal kurį iš esmės jos atitinkamai nevaržytų viena kitos bendradarbiaujant sukurtos įrangos ir technologijų eksporto į trečiąsias šalis. Taip turi būti užtikrinama, kad iš EGF finansuotiems produktams būtų taikoma tinkama ir konkurencinga prieiga prie tarptautinių rinkų, nedarant poveikio suvereniems valstybių narių sprendimams.

Civilinių ir gynybos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergija ir strateginės priklausomybės mažinimas

Veiksmų gairėse dėl ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų glaustai nurodoma, kaip stiprinti ES saugumo ir gynybos sektorių konkurencingumą ir atsparumą tokiomis priemonėmis:

• kviečiant valstybes nares aktyviai prisidėti prie šiuo metu kuriamo Ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centro;
• skatinant dvejopo naudojimo mokslinius tyrimus ir inovacijas ES lygmeniu;
• kviečiant valstybes nares kurti ES masto koordinuotą požiūrį į ypatingos svarbos technologijas Strateginio kelrodžio kontekste;
• remiant saugumo ir gynybos srities inovacijas ir verslumą įvairiomis naujomis priemonėmis (pvz., verslo inkubatoriais, investicijų derinimo priemone ir pan.);
• drauge su Europos gynybos agentūra kuriant ES gynybos srities inovacijų programą, siekiant į viena sujungti jų atitinkamas pastangas;
• prireikus, įgyvendinant ir peržiūrint esamas ar projektuojant naujas ES pramonės ir prekybos srities priemones, sistemingiau vertinti saugumo ir gynybos aspektus, taip siekiant sumažinti strateginę priklausomybę.

Strateginės priklausomybės ypatingos svarbos technologijų ir vertės grandinių srityje mažinimas yra dar vienas reikšmingas šių veiksmų gairių aspektas. Žiūrint iš šios perspektyvos, Europos Komisija siūlo gynybos aspektus įtraukti į pagrindines ES pramonės ir technologijų srities iniciatyvas (pvz., aljansus, standartus), ginti ES saugumo ir gynybos interesus vykdant viešuosius ypač svarbios infrastruktūros objektus (visų pirma susijusius su skaitmenine sritimi) ir griežtinti tiesioginių užsienio investicijų tikrinimą, skatinant visas likusias valstybes nares nustatyti nacionalinius tikrinimo mechanizmus.

Gynybinio kosmoso aspekto stiprinimas ES lygmeniu

Europos Komisija taip pat nagrinės, kaip toliau stiprinti ES kosminių įrenginių apsaugą, visų pirma papildomomis kosmoso stebėjimo ir sekimo (STT) paslaugomis ir visapusiškai išnaudojant ES pramonės potencialą. Taip bus skatinamas dvejopo pritaikymo iš pat pradžių požiūris ES kosmoso infrastruktūroms, siekiant pasiūlyti naujų atsparių paslaugų, tenkinančių valdžios sektoriaus poreikius, įskaitant gynybos sritį.

Europos atsparumo didinimas

Galiausiai, Europos Komisija taip pat visapusiškai įgyvendins pagrindines Europos atsparumą įgalinančias iniciatyvas. Visų pirma, siekdama kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, Europos Komisija, bendradarbiaudama su vyriausiuoju įgaliotiniu ir valstybėmis narėmis, įvertins skirtingų sektorių atsparumo bazinius dydžius, kad nustatytų spragas bei poreikius ir juos atitinkamai šalintų ar tenkintų. Priėmus Strateginį kelrodį, Europos Komisija prisidės prie būsimo ES hibridinių priemonių rinkinio ir apsvarstys galimybę identifikuoti atitinkamų politikos sričių ekspertus.

Be to, stiprindama kibernetinį saugumą ir kibernetinę gynybą, Europos Komisija pasiūlys Kibernetinio atsparumo aktą ir pateiks prašymą Europos standartizacijos organizacijoms sukurti suderintus kibernetinio saugumo ir privatumo standartus; taip pat drauge su valstybėmis narėmis didins parengtį didelio masto kibernetiniams incidentams. Šių metų pabaigoje Europos Komisija kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu pasiūlys atnaujintą bendrą veiksmų planą dėl karinio mobilumo stiprinimo Europoje ir už jos ribų. Galiausiai, šiais metais Europos Komisija taip pat imsis įvairių veiksmų su gynyba susijusioms klimato kaitos problemoms šalinti.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Stebėdama intensyvėjančias geopolitines varžybas, Europa privalo išlaikyti savo technologinį pranašumą. Tai padaryti ji gali spręsdama problemas, susijusias su įvairiomis grėsmėmis, pradedant hibridinėmis, kibernetinėmis ir kosmoso grėsmėmis, ir užtikrinti būtiną masto ekonomiją bendrai kurdama, vykdydama bendrus viešuosius pirkimus ir taikydama vienodą požiūrį į eksportą. Europos gynybos sektorius gali ne tik užtikrinti ES piliečių saugumą, bet ir prisidėti prie ekonomikos atsigavimo dėl teigiamo gretutinio poveikio civilinėms reikmėms.“

Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager sakė:

„Kadangi vis daugiau civilinių technologijų galiausia pritaikomos kariniams tikslams ir dėl dabartinių bendradarbiavimo priemonių, ES, jei veiksime kartu, turi viską, ko reikia lyderystei. Mes turime sutelkti visos Europos MVĮ ir inovacijų potencialą. Nauja saugumo ir gynybos technologijų banga turėtų nuo pat pradžios būti kuriama ES bendradarbiavimo kontekste.“

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas kalbėjo: „Žvelgdami į naują geopolitinę situaciją, matome, kad Europa gynybos srityje turi būti stipresnė. Grėsmės ES saugumui nėra vien karinio pobūdžio, tačiau jos vis dažniau tampa hibridinėmis; pereinama prie kibernetinių išpuolių ir dezinformacijos kampanijų, kurios kelia pavojų pačiai mūsų demokratijų esmei. Mums reikia sutelkti dėmesį į tai, kad sumažintume savo strateginę priklausomybę teikdami paramą gynybos ekosistemos inovacijoms, skatindami bendrus gynybos pajėgumų viešuosius pirkimus. Turime apsaugoti tokias naujas ginčijamas sritis kaip kosmosas. Tam mes kliaujamės gynybos ir aeronautikos pramonės sektoriais, aukštų technologijų ekosistema, kuri yra ypač svarbi Europos strateginio savarankiškumo ir technologinio suverenumo varomoji jėga.“ 

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai  

Informacijos suvestinė