Europos Komisija pristato naują Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą, kuriame numatyta skirti 6 mlrd. EUR dotacijų ir paskolų ekonominei konvergencijai su ES spartinti

Šiandien Europos Komisija priėmė naują Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą, kuriuo siekiama suteikti regionui tam tikros narystės naudos dar prieš įstojimą, skatinti ekonomikos augimą ir spartinti labai reikalingą socialinę ir ekonominę konvergenciją. Planu turėtų būti sudaromos sąlygos partneriams plėtoti reformas ir investicijas, kad būtų gerokai paspartintas plėtros procesas ir jų ekonomikos augimas. Šiuo tikslu 2024–2027 m. laikotarpiui pasiūlyta nauja 6 mlrd. EUR Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonė. Mokėjimai bus atliekami tik įvykdžius sutartas reformas.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Šiandien priėmus naują 6 mlrd. EUR vertės ekonomikos augimo planą Vakarų Balkanams, Vakarų Balkanų šalių ekonomika priartėjo prie ES. Šis ekonomikos augimo planas siūlo išskirtinį potencialą. Šiuo ekonomikos augimo planu per artimiausius 10 metų galima padvigubinti Vakarų Balkanų ekonomikos apimtį. Derinant reformas ir investicijas, Vakarų Balkanams sudaroma galimybė pasinaudoti esminiais mūsų bendrosios rinkos aspektais, nuo laisvo prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimo, bendrosios mokėjimų erdvės iki transporto, energetikos ir bendrosios skaitmeninės rinkos.“

Naujasis Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas grindžiamas keturiais ramsčiais, kuriais siekiama:

1. Stiprinti ekonominę integraciją į Europos Sąjungos bendrąją rinką su sąlyga, kad Vakarų Balkanai prisijungs prie bendrosios rinkos taisyklių, ir tuo pačiu metu, laikydamiesi bendros regioninės rinkos principų, atvers atitinkamus sektorius ir sritis visoms kaimyninėms šalims. Siūlomi septyni prioritetiniai veiksmai:
   1. laisvas prekių judėjimas
   2. laisvas paslaugų ir darbuotojų judėjimas
   3. prieiga prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA)
   4. kelių transporto sąlygų lengvinimas
   5. energetikos rinkų integracija ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas
   6. bendroji skaitmeninė rinka    
   7. integracija į pramonės tiekimo grandines            
2. Skatinti ekonominę integraciją Vakarų Balkanuose pasitelkiant ES taisyklėmis ir standartais grindžiamą bendrą regioninę rinką; tai galėtų padidinti jų ekonomikos apimtį 10 proc.
3. Spartinti esmines reformas, be kita ko, susijusias su pagrindinių reformų klasteriu, remti Vakarų Balkanų kelią siekiant narystės ES, gerinti tvarų ekonomikos augimą, be kita ko, pritraukiant užsienio investicijas ir stiprinant stabilumą regione
4. Didinti finansinę paramą reformoms remti pagal Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę 2024–2027 m. laikotarpiui: tai pasiūlymas dėl naujos 6 mlrd. EUR vertės priemonės, kurią sudaro 2 mlrd. EUR dotacijos ir 4 mlrd. EUR paskolos, kurių mokėjimai vykdomi Vakarų Balkanų partneriams įvykdžius konkrečias socialines ir ekonomines bei pagrindines reformas.

Įgyvendinant ekonomikos augimo planą, visi Vakarų Balkanų partneriai bus pakviesti parengti reformų darbotvarkę remiantis esamomis rekomendacijomis, įskaitant pateiktas metiniame plėtros dokumentų rinkinyje ir šalių ekonominių reformų programose. Europos Komisija konsultuosis su šia reformų darbotvarke, ją vertins ir priims.

Tolesni veiksmai

Dabar pasiūlymą dėl priemonės turi išnagrinėti Europos Parlamentas ir ES Taryba, atsižvelgdami į Daugiametės finansinės perspektyvos laikotarpio vidurio peržiūros dokumentų rinkinį. Jį priėmus, šeši Vakarų Balkanų partneriai bus paraginti pateikti individualias reformų darbotvarkes, kuriose būtų išdėstytos socialinės, ekonominės ir esminės reformos, kurias jie pradės vykdyti augimui ir konvergencijai pagal 2024-2027 m. ekonomikos augimo planą skatinti. Serbija ir Kosovas turi konstruktyviai dalyvauti ES tarpininkaujamame dialoge dėl santykių normalizavimo, kuriam vadovauja vyriausiasis įgaliotinis, nes tai yra būtina išankstinė sąlyga.

Pagrindiniai faktai

Ekonominė konvergencija yra esminis elementas siekiant priartinti Vakarų Balkanų šalis prie ES. Šiuo metu Vakarų Balkanų partnerių ir ES konvergencija vyksta nepakankamai greitai – Vakarų Balkanų partnerių vidutinis BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią sudaro 30–50 proc. ES vidurkio.

Integracija į ES bendrąją rinką buvo pagrindinė visų į ES įstojusių šalių ekonomikos augimo varomoji jėga. Jau yra aiškiai parodytas teigiamas integracijos į ES bendrąją rinką poveikis šalies BVP ir pajamų lygiui.

Daugiau informacijos

Europos Komisijos komunikatas dėl naujojo ekonomikos augimo plano

Pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai

Faktų suvestinė