Europos Komisija pristatė demografinių pokyčių Europos Sąjungoje valdymo priemones

Šiandien Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame pristatė turimas politikos priemones, kuriomis naudodamosi valstybės narės gali valdyti demografinius pokyčius ir jų poveikį ES visuomenei ir ekonomikai, įskaitant konkurencingumą pasaulyje. Šias priemones (be kita ko, reguliavimo ir finansavimo instrumentus ir politikos programas) galima veiksmingai derinti su nacionaline ir regionine politika.

ES veiksmai siekiant valdyti demografinius pokyčius

Demografijos priemonių sąvade, parengtame remiantis patirtimi iš visos ES, į demografinius pokyčius žvelgiama kompleksiškai, vadovaujantis keturiais orientyrais:  

1. padėti tėvams siekį kurti šeimą geriau suderinti su apmokamu darbu, visų pirma užtikrinant galimybę naudotis kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis ir tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą,
2. padėti jaunajai kartai ir ją įgalinti, kad ji galėtų skleistis, ugdytis įgūdžius, lengviau įsidarbinti ir įsigyti įperkamą būstą,
3. įgalinti vyresniąją kartą ir išsaugoti jos gerovę, vykdant reformas ir tinkamą darbo rinkos ir darbo vietos politiką,
4. kai būtina, darbo jėgos trūkumo problemą spręsti vykdant valdomos teisėtos migracijos politiką, kuri papildytų pastangas įdarbinti talentus iš ES.

Komunikate pripažįstama, kad reikia atsižvelgti į demografinių pokyčių teritorinį aspektą, ypač regionuose, kuriuose mažėja gyventojų skaičius ir iš kurių išvažiuoja daug jaunų darbuotojų (t. y. susiduriama su protų nutekėjimu).

Demografijos priemonių rinkinio įgyvendinimas

Demografijos priemonių rinkinys gali padėti sparčiau imtis ES ir nacionalinio lygmens politikos priemonių, jas tobulinti ir geriau koordinuoti. Europos Komisija ragina valstybes nares rengti ir įgyvendinti integruotą politiką, kad būtų sprendžiama demografinių pokyčių problema, o demografiniai klausimai būtų integruoti į visas politikos sritis.

Valstybės narės savo politiką turėtų grįsti vietos realijomis, nes valstybėse narėse ir regionuose demografiniai iššūkiai nėra vienodi. Priimant sprendimus reikia vadovautis tokiais principais kaip lyčių lygybė, nediskriminavimas ir kartų tarpusavio teisingumas. Skaitmeninės technologijos gali padidinti Europos konkurencinį pranašumą ir padėti kompensuoti demografinių pokyčių poveikį. Politikos formuotojai turėtų skatinti piliečius aktyviai dalyvauti rengiant politiką ir į šias pastangas įtraukti visus – socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir pan.

Valstybės narės gali neapsiriboti reguliavimo priemonėmis ir politikos programomis ir prašyti paramos pagal įvairias ES lygmens finansavimo priemones, pavyzdžiui pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir iš „Europos socialinio fondo +“ (ESF+).

Be to, siekdama gerinti esamas demografiniam iššūkiams skirtas priemones, Europos Komisija:

• pildys duomenų ir įrodymų bazę, konkrečiai, toliau tobulindama Demografijos atlasą, padėdama valstybėms narėms gerinti gyventojų ir būstų statistinių duomenų kokybę ir remdama atitinkamą analitinę veiklą bei mokslinius tyrimus;
• rems su demografija susijusios politikos plėtojimą ir (arba) tobulinimą visais lygmenimis, visų pirma pasinaudodama techninės paramos priemone ir, kai tikslinga, įtraukdama demografijos aspektus į atitinkamus ES lygmens politikos pasiūlymus,
• užtikrins, kad nė vienas ES regionas nebūtų paliktas nuošalyje, visų pirma pasitelkdama Specialistų skatinimo platformą (angl. Harnessing Talent Platform), kurios veiklos pradžia bus oficialiai paskelbta 2023 m. lapkričio 23–24 d., ir toliau skelbdama kvietimus teikti pasiūlymus pagal Specialistų skatinimo mechanizmą (angl. Talent Booster Mechanism).

Demografiniai pokyčiai transformuoja mūsų ekonomiką ir visuomenę

Šiandien paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos demografijos klausimais duomenimis, 7 iš 10 europiečių sutinka su teiginiu, kad demografinės tendencijos kelia pavojų ES ilgalaikei ekonominei gerovei ir konkurencingumui. Jų nuomone, opiausi demografiniai iššūkiai yra visuomenės senėjimas (taip mano 42 proc. respondentų) ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas ir darbo jėgos trūkumas (40 proc. respondentų).

Jei šioms problemoms spręsti nebus imtasi ryžtingų suderintų veiksmų, gali būti, kad artimiausioje ateityje vis labiau senėjančios ES visuomenės gyventojų skaičius toliau mažės, o tai turės neigiamą poveikį ES ekonomikai, visuomenei ir ilgalaikiam konkurencingumui. Jei tokios tendencijos išties nesikeis, gali ne tik aštrėti darbo jėgos trūkumas ir didėti spaudimas viešiesiems biudžetams, bet ir smarkiai nukentėti investicijos ir našumas.

Šiuo metu demografinių pokyčių poveikis vienose valstybėse narėse ir regionuose yra didesnis nei kitose. Be to, jie neigiamai veikia mūsų demokratinės visuomenės socialinę, teritorinę ir kartų sanglaudą, taip pat gali gilinti esamą socialinę ir ekonominę nelygybę, kuri žalinga mums visiems.

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai

Komunikatas „Europos priemonių rinkinys dėl demografinių pokyčių“

Informacijos suvestinė

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa demografijos klausimais

Demografinių pokyčių poveikis Europoje