Europos Komisija patvirtino visus bendros žemės ūkio politikos strateginius planus

Tai, kad Europos Komisija patvirtino visus 28 strateginius planus (po vieną kiekvienai ES šaliai ir du Belgijai), žymi naujos bendros žemės ūkio politikos, kurią numatyta pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d., pradžią.

264 mlrd. EUR ES lėšų taps parama Europos ūkininkams pereinant prie tvaraus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus ir padės išsaugoti kaimo vietovių gyvybingumą ir įvairovę. Bendro finansavimo ir papildomo nacionalinio finansavimo būdu gautos bendro ūkininkams ir kaimo bendruomenėms skirto viešojo biudžeto lėšos 2023–2027 m. laikotarpiu sudarys 307 mlrd. EUR. Kitoms programoms, kurios patenka į BŽŪP kompetencijos sritį, tačiau nėra įtrauktos į BŽŪP strateginius planus, pavyzdžiui, atokiausiems regionams ir saloms skirtai programai POSEI, ES mokykloms skirtai programai ir skatinimo programoms, bus skirtas papildomas 6 mlrd. EUR ES finansavimas.

Teisingesnė BŽŪP

Visų strateginių planų pagrindinis tikslas – remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą. Toliau pateikiami keli teikiamos paramos pavyzdžiai:

• BŽŪP tiesioginės išmokos išlieka sistema, suteikianti ūkininkams apsaugą. Reikalavimus atitinkantiems ūkininkams kasmet, kaip bazinė pajamų parama, bus paskirstyta beveik 20 mlrd. EUR. Tačiau ši parama skiriama su sąlyga, kad ūkininkai taikys griežtesnius pagrindinius geros žemės ūkio ir aplinkos būklės (toliau – GAAB) standartus. GAAB standartai turėtų būti taikomi beveik 90 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės.
• Pagal naująją BŽŪP didesnė viešoji parama bus skiriama tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Perskirstymo išmoka, kuri sudaro 10,6 proc. visų tiesioginių išmokų, taps galimybe 25 ES šalių mažiesiems ir vidutiniams ūkiams gauti didesnę pajamų paramą. Šios išmokos suma sieks 4 mlrd. EUR per metus. Tai yra 2,5 karto daugiau nei perskirstymo išmokos pagal dabartinę 2014–2020 m. BŽŪP – šias išmokas taikė tik dešimt valstybių narių.
• Siekiant padėti ūkininkams įveikti krizes, 15 proc. ES ūkių gaus paramą draudimo priemokoms gauti, dalyvauti savitarpio pagalbos fonduose arba naudotis kitomis rizikos valdymo priemonėmis.
• Parama baltyminiams augalams ir (arba) ankštiniams augalams per susietąją pajamų paramą padidės 25 proc., palyginti su 2022 m. Tai padės sumažinti ES ūkininkų priklausomybę nuo tam tikrų trąšų importo ir naudojimo. Susietoji parama taip pat bus teikiama septyniolikai kitų sunkumų patiriančių sektorių: šia parama galės pasinaudoti 21 proc. ES ūkių.

Žalesnė BŽŪP

Trys iš dešimties konkrečių BŽŪP tikslų yra tiesiogiai susiję su aplinka ir klimatu. Atsižvelgiant į nuostatą, kuria draudžiama bloginti padėtį, valstybių narių reikalaujama BŽŪP planuose numatyti didesnio užmojo tikslus, nei dabartinė padėtis.

• BŽŪP strateginiuose planuose beveik 98 mlrd. EUR, t. y. 32 proc. viso BŽŪP finansavimo (ES ir bendro finansavimo), bus skirta siekiant naudos klimatui, vandeniui, dirvožemiui, orui, biologinei įvairovei ir gyvūnų gerovei, ir skatinti praktiką, kuria laikomasi daugiau nei tik privalomų sąlygų.
• Planuose bus numatytos paskatos žemės valdytojams saugoti anglies dioksidą dirvožemyje ir biomasėje, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir padėti pritaikyti 35 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės pasinaudojant tinkama valdymo praktika, pavyzdžiui, ekstensyviu pievų valdymu, ankštinių ir tarpinių pasėlių auginimu, organiniu tręšimu arba agrarine miškininkyste.
• Remiantis naujais įpareigojimais ūkininkams, tikimasi, kad plotai, kuriuose taikoma sėjomaina, sudarys apie 85 % ES BŽŪP remiamos ariamosios žemės. Tai padės sutrikdyti kenkėjų ir ligų ciklus ir taip sumažinti pesticidų naudojimą ir riziką.
• 2027 m. BŽŪP parama ekologinei gamybai, palyginti su 2018 m. finansuotu plotu, išaugs beveik dvigubai. Tai bus esminis įnašas valstybėms narėms siekiant nacionalinių užmojų iki 2030 m. padidinti ekologinės gamybos plotą nuo 5 iki 30 proc.
• Planuojamomis investicijomis į atsinaujinančiosios energijos gamybą ūkiuose ES energijos gamybos pajėgumai bus padidinti 1 556 MW.

Socialiai atsakingesnė BŽŪP

Pagal BŽŪP bus investuojama į ES kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą.

• Kiekviename patvirtintame plane aiškiai nurodoma konkreti parama jauniesiems ūkininkams, o ES šalys viršijo minimalų reikalavimą skirti 3 proc. tiesioginių išmokų kartų kaitai. Iš viso 8,5 mlrd. EUR viešųjų lėšų bus skirta tam, kad jaunieji ūkininkai galėtų įsisteigti, investuoti ir išlaikyti savo verslą pirmaisiais veiklos metais. Tikimasi, kad 2023–2027 m. laikotarpiu 377 000 naujų jaunųjų ūkininkų ne tik įsisteigs, bet ir visapusiškai įsitvirtins.
• Vietos plėtra taip pat skatinama bendruomenės inicijuotoms vietos plėtros strategijoms (vadinamasis LEADER metodas) – tam skirta 7,7 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšų. Jos sudaro 5 mlrd. EUR.
• Pirmą kartą BŽŪP išmokos bus susietos su reikalavimu laikytis tam tikrų ES socialinių ir darbo standartų, o paramos gavėjai bus skatinami gerinti darbo sąlygas ūkiuose.
• Planuose bus numatyta parama investicijoms, kad gyvenimas ir darbas kaimo vietovėse taptų patrauklesnis, iškeliant tikslą sukurti bent 400 000 darbo vietų. Taip pat bus teikiama parama investicijoms į skaitmenines technologijas ir paslaugas siekiant optimizuoti išteklių naudojimo efektyvumą.
• Daugiau kaip 6 mln. žmonių tiesiogiai naudosis pagal BŽŪP finansuojamomis konsultacijomis, mokymu ir keitimusi žiniomis arba dalyvaus inovacijų projektuose pagal Europos inovacijų partnerystę, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos ir klimato veiklos rezultatams arba socialiniams ir kaimo aspektams.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Trumpa 28 BŽŪP strateginių planų apžvalga

BŽŪP 2023–2027 m.

BŽŪP strateginiai planai

Raštai su pastabomis dėl BŽŪP strateginių planų