Europos Komisija pateikė gaires dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos

Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame išdėstytos ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairės. Atsižvelgiant į pagrindinius susirūpinimą keliančius su dabartine sistema susijusius klausimus, jomis siekiama padidinti skolos tvarumą ir paskatinti tvarų bei įtraukų augimą pasitelkiant investicijas ir reformas.

Šiomis gairėmis siekiama užtikrinti, kad sistema taptų paprastesnė, skaidresnė ir veiksmingesnė, būtų užtikrinta didesnė nacionalinė atsakomybė ir geresnis vykdymo užtikrinimas ir kartu sudarytos sąlygos reformoms ir investicijoms ir realistiškai, laipsniškai ir tvariai mažinami dideli valstybės skolos ir BVP santykiai. Tokiu būdu reformuota sistema turėtų padėti kurti žaliąją, skaitmeninę ir atsparią ateities ekonomiką ir kartu užtikrinti viešųjų finansų tvarumą visose ES valstybėse narėse, kaip nurodyta Pirmininkės U. von der Leyen 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį. Šiandienos komunikatas parengtas po plataus masto dialogo su suinteresuotaisiais subjektais ir ES valstybėmis narėmis.

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Nuo to laiko, kai Mastrichto sutartyje buvo pripažintas poreikis užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir koordinuoti fiskalinę politiką, daug kas pasikeitė. Dabar ES šalių skola gerokai didesnė, o deficito lygis labai skiriasi. Kad įveiktume naujus iššūkius, tokius kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir energijos tiekimo problemos, ateinančiais metais turėsime imtis esminių reformų ir investicijų. Siekdami atsižvelgti į šiuos poreikius, teikiame paprastesnio ir veiksmingesnio ekonomikos valdymo projektą. Fiskalinėmis taisyklėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama skolos mažinimui ten, kur ji didelė, remiantis pačių valstybių narių planais, kurie turi atitikti aiškias ES sąlygas. Kai planui bus pritarta, stebėsena bus grindžiama paprasta išlaidų taisykle, o reikalavimų laikymasis bus užtikrintas griežtesnėmis vykdymo užtikrinimo priemonėmis. Šiandienos gairės suteiks mums galimybę dirbti kartu, kad sumažintume skolą, sustiprintume mūsų šalių ekonomiką ir paklotume mūsų būsimo klestėjimo ir stabilumo pamatus.“

Bendroje ES sistemoje įtvirtinti nacionaliniai planai, kuriais siekiama užtikrinti skolos tvarumą ir skatinti tvarų augimą

Siūloma pereiti prie skaidrios rizika grindžiamos ES priežiūros sistemos, kurioje šalys diferencijuojamos atsižvelgiant į jų valstybės skolos problemas. Komisijos siūlomos sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės fiskaliniai struktūriniai planai. Jais fiskaliniai, reformų ir investicijų tikslai, įskaitant, kai reikia, makroekonominio disbalanso panaikinimo tikslus, būtų sujungti į bendrą holistinį vidutinės trukmės planą, taip užtikrinant nuoseklų ir supaprastintą procesą. Valstybės narės turėtų daugiau laisvės nustatyti savo fiskalinio koregavimo planą, todėl padidėtų nacionalinė atsakomybė už fiskalines trajektorijas.

Nustatant fiskalinio koregavimo planą ir vykdant metinę biudžeto priežiūrą kaip pagrindas būtų naudojamas vienas veiklos rodiklis – grynosios pirminės išlaidos, t. y. išlaidos, kurias kontroliuoja vyriausybė. Taip sistema būtų gerokai supaprastinta.

Valstybėms narėms būtų suteikta daugiau galimybių formuoti savo fiskalines trajektorijas. Siekdami užtikrinti, kad planai būtų įgyvendinti, taip pat nustatomos griežtesnės ES vykdymo užtikrinimo priemonės. Deficito kriterijumi grindžiama perviršinio deficito procedūra (PDP) būtų išlaikyta, o skolos kriterijumi grindžiama PDP – sustiprinta. Ji būtų pradėta taikyti, kai valstybė narė, kurios skola viršija 60 proc. BVP, nukryptų nuo sutarto išlaidų plano.

Būtų sustiprinti vykdymo užtikrinimo mechanizmai: sumažinus finansinių sankcijų sumas, jas būtų galima taikyti veiksmingiau. Taip pat būtų taikomos griežtesnės su reputacija susijusios sankcijos. Su struktūriniais fondais ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone siejamos makroekonominės sąlygos būtų taikomos laikantis panašaus požiūrio: ES finansavimas taip pat galėtų būti sustabdytas nustačius, kad valstybės narės nesiėmė veiksmingų priemonių savo perviršiniam deficitui panaikinti.

Be to, nauja priemonė užtikrintų, kad būtų įgyvendinti reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas ilgesnio laikotarpio koregavimo planas. Neįgyvendinus reformų ir investicijų įsipareigojimų galėtų būti nustatytas griežtesnis koregavimo planas, o euro zonos valstybėms narėms taikomos finansinės sankcijos.

Veiksmingesnė žalingo disbalanso prevencija ir panaikinimas

Makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) tikslas yra anksti nustatyti galimą makroekonominę riziką, užkirsti kelią žalingo makroekonominio disbalanso susidarymui ir panaikinti jau esamą disbalansą. MDP reformos pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama aktyvesniam Europos Komisijos ir valstybių narių dialogui siekiant užtikrinti geresnį bendrą pagal MDP nustatytų problemų ir joms spręsti reikalingų politikos priemonių supratimą. Tai savo ruožtu paskatintų ES valstybes nares įsipareigoti į nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius struktūrinius planus įtraukti reformas ir investicijas, kurių reikia siekiant užkirsti kelią disbalansui arba jį pašalinti.

Makroekonominėje aplinkoje, kuriai būdinga nauja ir kintanti rizika, būtų sustiprintas MDP prevencinis vaidmuo. Siekiant anksti nustatyti ir pašalinti atsirandantį disbalansą, vertinimas, ar yra susidaręs disbalansas, taptų labiau orientuotas į ateitį. Vertinant, ar disbalansas buvo panaikintas, daugiau dėmesio būtų skiriama tendencijų pokyčiams ir tam, ar buvo įgyvendinta disbalanso panaikinimo politika.

Kryptingesnė ir paprastesnė priežiūros po programos įgyvendinimo sistema

Vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo vertinamas valstybių narių, gavusių paramą pagal finansinės pagalbos programas, pajėgumas grąžinti skolas. Nekeisdama teisės akto teksto, pagal naująją sistemą Europos Komisija siūlo ją taikyti kitaip: nustatyti aiškesnius tikslus ir šiuos tikslus susieti su sistemos intensyvumu. Visų pirma vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo daugiausia dėmesio būtų skiriama skolos grąžinimo pajėgumui, nebaigtų reformų įgyvendinimo stebėsenai ir vertinimui, ar, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl grąžinimo pajėgumo arba nuolatinio patekimo į rinką galimybių, reikia imtis taisomųjų priemonių.

Priežiūros po programos įgyvendinimo intensyvumas ilgainiui kistų, atsižvelgiant į besikeičiančios rizikos vertinimą.

Tolesni veiksmai

Šiuo ES ekonomikai kritiniu momentu skubiai susitarti dėl ES fiskalinių taisyklių ir kitų ekonomikos valdymo sistemos elementų peržiūros yra neatidėliotinas prioritetas. Valstybės narės ir Europos Komisija turėtų pasiekti susitarimą dėl ekonomikos valdymo sistemos reformos prieš 2024 m. valstybių narių biudžeto procesus.

Remdamasi šiandienos komunikatu ir vėlesnėmis diskusijomis, Europos Komisija apsvarstys galimybę teikti pasiūlymus dėl teisės aktų. Pirmą 2023 m. ketvirtį ji vėl pateiks ateinančio laikotarpio fiskalinės politikos gairių. Šios gairės sudarys palankesnes sąlygas koordinuoti fiskalinę politiką ir rengti 2024 m. ir vėlesnio laikotarpio valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai

Komunikatas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių