Europos Komisija pateikė Europos semestro rudens dokumentų rinkinį

Šiandien Europos Komisija pradėjo 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro ciklą. Į Europos semestro rudens dokumentų rinkinį įtraukta metinė tvaraus augimo apžvalga, nuomonės dėl 2022 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų, euro zonai skirtos politikos rekomendacijos ir Europos Komisijos pateiktas bendros užimtumo ataskaitos pasiūlymas.

Dokumentų rinkinys grindžiamas 2021 m. rudens ekonomine prognoze, kurioje pažymėta, kad Europos ekonomika pereina nuo atsigavimo prie plėtros, tačiau šiuo metu susiduria su naujomis kliūtimis.

Metinė tvaraus augimo apžvalga

Šių metų metinėje tvaraus augimo apžvalgoje (MTAA) pateikiama plataus užmojo 2022 m. darbotvarkė, pagal kurią ES nuo krizės valdymo pereina prie tvaraus ir teisingo atsigavimo, stiprinančio ES ekonomikos atsparumą. Joje taip pat išdėstoma, kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), pagrindinis priemonės „NextGenerationEU“ elementas, bus labiau integruota į naująjį Europos semestro ciklą. Taip bus užtikrinama šių procesų sinergija ir išvengta nereikalingos administracinės naštos valstybėms narėms. Be to, MTAA nustatoma, kaip į Europos semestrą toliau įtraukti darnaus vystymosi tikslus (DVT), kad visų valstybių narių DVT ataskaitos būtų visiškai atnaujintos ir nuoseklios.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės biudžetas – 723,8 mlrd. EUR dotacijų ir paskolų – atliks pagrindinį vaidmenį kuriant atsparią ekonomiką, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama teisingumui. Dabar Europos semestras padės valstybėms narėms sėkmingiau vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir kurti atsparesnę ES ekonomiką, nes į EGADP įtraukti ES prioritetai.

Nuomonės dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų

Europos Komisijos nuomonės dėl 2022 m. biudžeto planų projektų grindžiamos 2021 m. birželio mėn. ES Tarybos priimtomis fiskalinės politikos rekomendacijomis. Jose atsižvelgiama į tai, kad 2022 m. toliau taikoma Stabilumo ir augimo pakte nustatyta bendroji nukrypti leidžianti išlyga.

Valstybės narės panaikina laikinas neatidėliotinas priemones ir vis daugiau paramos priemonių skiria ekonomikos atsigavimui palaikyti. EGADP dotacijomis 2022 m. bus finansuojama 24 proc. visų gaivinimo paramos priemonių. EGADP dotacijos turėtų būti naudojamos laikotarpio pradžioje: numatoma, kad, kol bus priimtas sprendimas išmokėti lėšas įgyvendinus tarpines ir siektinas reikšmes, valstybės narės išleis daugiau kaip 40 proc. visos pagal EGADP skirtų dotacijų sumos. 2022 m. planuojama nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas išsaugoti visose valstybėse narėse – taip rekomendavo ES Taryba.

2020–2022 m. euro zonoje numatoma skatinamoji fiskalinės politikos kryptis. Labai svarbus teigiamas viešųjų investicijų ir kitų kapitalo išlaidų, finansuojamų tiek iš nacionalinių biudžetų, tiek iš ES biudžeto, indėlis, tačiau pagrindinis skatinamosios fiskalinės krypties veiksnys 2021 ir 2022 m. yra nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės grynosios einamosios išlaidos. Keliose valstybėse narėse, įskaitant kai kurias labai įsiskolinusias, numatoma remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptis turėtų būti grindžiama didesnėmis nacionalinėmis lėšomis finansuojamomis einamosiomis išlaidomis arba nefinansuojamu mokesčių mažinimu. Kai kuriais atvejais numatoma, kad tai turės didelį poveikį pagrindinei fiskalinei būklei. Manoma, kad tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis finansuojamos investicijos skatins remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį maždaug ketvirtadalyje valstybių narių.

Euro zonai skirta rekomendacija ir įspėjimo mechanizmo ataskaita

Rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos pateikiama specialiai euro zonos valstybėms narėms pritaikytų rekomendacijų tais klausimais, kurie turi įtakos visos euro zonos veikimui. Euro zonos valstybėms narėms rekomenduojama 2022–2023 m. atskirai ir kartu imtis veiksmų Euro grupėje, o siekiant veiksmingai paremti tvarų ekonomikos atsigavimą, toliau taikyti ir koordinuoti nacionalinę fiskalinę politiką. Rekomendacijoje raginama 2022 m. visoje euro zonoje išlaikyti nuosaikią remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį ir fiskalinės politikos priemones laipsniškai sutelkti į investicijas, kuriomis skatinamas atsparus ir tvarus ekonomikos atsigavimas.

Joje taip pat pabrėžiama perėjimo nuo ekstremaliosios situacijos prie atsigavimo priemonių svarba darbo rinkose užtikrinant veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką pagal Europos Komisijos rekomendaciją dėl veiksmingo aktyvaus užimtumo rėmimo po COVID-19 krizės (EASE). Kad galėtų reaguoti, jei pandemijos rizika vėl padidėtų, euro zonos valstybėms narėms reikėtų toliau vykdyti lanksčią fiskalinę politiką. Kai leis ekonominės sąlygos, euro zonos valstybės narės turėtų vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Rekomendacijoje taip pat raginama tęsti darbą, kad būtų užbaigta kurti bankų sąjungą, sustiprintas euro tarptautinis vaidmuo ir remiamas skaitmeninio euro kūrimo procesas.

Įspėjimo mechanizmo ataskaita (ĮMA) yra galimo makroekonominio disbalanso nustatymo priemonė. Šių metų įspėjimo mechanizmo ataskaitoje daroma išvada, kad nuodugnios apžvalgos dėl 12 valstybių narių (Airija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Švedija ir Vokietija) yra pagrįstos. Per ankstesnį metinį makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) priežiūros ciklą šioms valstybėms narėms buvo taikoma nuodugni apžvalga ir laikyta, kad jose yra susidaręs disbalansas arba perviršinis disbalansas. Siekiant atnaujinti esamus vertinimus ir įvertinti galimus likusius politikos poreikius, naujose nuodugniose apžvalgose bus vertinama, kaip šie disbalansai kito, analizuojami jų sunkumas, raida ir valstybių narių politikos atsakas.

Bendros užimtumo ataskaitos pasiūlymas

Bendroje užimtumo ataskaitoje patvirtinama, kad darbo rinka atsigauna, nors užimtumas dar negrįžo į prieš krizę buvusį lygį. COVID-19 krizė paveikė visų pirma jaunimą, nestandartinių užimtumo formų darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir trečiųjų šalių piliečius. Sektoriuose, kuriuose paklausa didelė, jau dabar trūksta darbo jėgos. Be to, kai kurios įmonės po krizės susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, kai kurios darbo vietos gali išnykti, o kitos bus kuriamos vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Atsižvelgiant į tai, ypač didėja aktyvios darbo rinkos politikos ir pirmiausia paramos keičiant darbą svarba. Dalyvavimas suaugusiųjų mokymosi programose toli gražu vis dar nėra įprastas visoje ES, jį paveikė pandemija, o ir padėtis valstybėse narėse labai skiriasi. Todėl tebėra sunku užtikrinti, kad žmonės turėtų reikalingų ateities darbo rinkoms tinkamų įgūdžių.

Galiausiai, socialinės apsaugos sistemos padėjo atlaikyti COVID-19 krizę ir smarkiai nepadidėjo skurdo rizika bei pajamų nelygybė. Taip yra ir dėl didelės paramos ES ir valstybių narių lygmeniu, pavyzdžiui, taikytos sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir kitos darbo vietų išsaugojimo priemonės, nustatytos arba pratęstos per krizę ir finansuojamos pagal priemonę SURE. Vis dėlto daugelyje šalių tebėra, visų pirma nestandartinių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, socialinės apsaugos spragų.

2022 m. bendroje užimtumo ataskaitoje pateikta analizė grindžiama peržiūrėta socialinių rodiklių suvestine, kuri dabar padeda stebėti 18 iš 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų. Tai padės visapusiškai įvertinti pagrindines užimtumo ir socialines problemas valstybėse narėse. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai patvirtino Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kuriame nustatyti trys pagrindiniai ES tikslai, susiję su užimtumu, įgūdžiais ir skurdo mažinimu iki 2030 m., ir šie tikslai dabar įtraukti į bendrą užimtumo ataskaitą.

Daugiau informacijos:

Pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai (anglų k.)