Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2023 m. birželio 20 d.Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija paskelbė Europos ekonominio saugumo strategiją

Europos Komisijos Pirmininkė G20 susitikime

Šiandien Europos Komisija ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė bendrą komunikatą dėl Europos ekonominio saugumo strategijos. Jame daugiausia dėmesio skiriama tam tikrų ekonominių srautų keliamos rizikos mažinimui, kai geopolitinė įtampa vis didėja, o technologiniai pokyčiai vis spartėja, kartu išlaikant didžiausią ekonominio atvirumo ir dinamiškumo lygį.

Siūlomoje strategijoje nustatoma bendra ekonominio saugumo užtikrinimo sistema, kuri apima ES ekonominės bazės ir konkurencingumo stiprinimą, apsaugą nuo rizikos ir partnerystę su kuo platesniu šalių ratu, siekiant spręsti bendrus susirūpinimą keliančius klausimus ir apsaugoti interesus.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Visuotinė integracija ir atvira ekonomika iki šiol buvo mūsų įmonėms, konkurencingumui ir Europos ekonomikai naudinga jėga. Ir tai nesikeis ateityje. Tačiau taip pat aiškiai matome, kad pasaulyje kyla daugiau ginčų ir geopolitinių klausimų. Todėl ekonominio saugumo tema tapo mūsų ir daugelio mūsų partnerių prioritetu. Šiandien Europa tampa pirma didžiąja ekonomine jėga, parengusia ekonominio saugumo strategiją. Strategija užtikrins Europos suverenumą, saugumą ir klestėjimą ateinančiais metais.“

Visapusiškesnis požiūris į rizikos valdymą

Tam tikrų ekonominių ryšių keliama rizika dabartinėje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje sparčiai kinta ir vis labiau siejasi su saugumo problemomis. Todėl ES turi parengti visapusišką požiūrį, kaip bendrai nustatyti, įvertinti ir valdyti jos ekonominiam saugumui kylančią riziką.

Strategijoje siūloma išsamiai įvertinti riziką ekonominiam saugumui keturiose srityse:

  • tiekimo grandinių atsparumo, įskaitant energetinį saugumą, rizikos;
  • ypatingos svarbos infrastruktūros objektų fizinio ir kibernetinio saugumo rizikos;
  • su technologijų saugumu ir technologijų nutekėjimu susijusios rizikos;
  • ekonominės priklausomybės ar ekonominės prievartos suginklinimo rizikos.

Strategijoje siūloma rizikos vertinimo metodika. Riziką vertinti turėtų Europos Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos, jei reikia, su ES vyriausiuoju įgaliotiniu ir pasinaudodamos privačiojo sektoriaus indėliu.

Strategijoje taip pat nustatyta, kaip sumažinti nustatytą riziką taikant trijų krypčių metodą, t. y.:

  • skatinant ES konkurencingumą (stiprinant ES bendrąją rinką, remiant stiprią ir atsparią ekonomiką, investuojant į įgūdžius ir skatinant ES mokslinių tyrimų, technologijų ir pramonės bazę);
  • apsaugant ES ekonominį saugumą įvairiomis esamomis politikos kryptimis ir priemonėmis, taip pat apsvarstant naujas politikos kryptis ir priemones;
  • pasitelkiant partnerystės ryšius su kuo daugiau partnerių, siekiant stiprinti ekonominį saugumą (be kita ko, sudarant prekybos susitarimus, sutvirtinant kitas partnerystes, stiprinant tarptautinę taisyklėmis grindžiamą ekonominę tvarką ir daugiašales institucijas, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizaciją, ir investuojant į darnų vystymąsi pasitelkiant strategiją „Global Gateway“).

Tolesni veiksmai

Šis komunikatas yra strateginių diskusijų su ES valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu pagrindas. Europos Vadovų Taryba strategiją apsvarstys 2023 m. birželio 29–30 d. vyksiančiame posėdyje.

Komunikate numatomi šie nauji veiksmai:

  • kartu su valstybėmis narėmis sukurti poveikį ES ekonominiam saugumui darančios rizikos vertinimo sistemą. Tai apima ekonominiam saugumui ypatingai svarbių technologijų sąrašo sudarymą ir jų rizikos vertinimą, siekiant parengti tinkamas rizikos mažinimo priemones;
  • užmegzti struktūrinį dialogą su privačiuoju sektoriumi, siekiant plėtoti kolektyvinį ekonominio saugumo supratimą ir skatinti privatųjį sektorių elgtis apdairiai ir valdyti riziką atsižvelgiant į ekonominio saugumo problemas;
  • toliau remti ES technologinį suverenumą ir ES vertės grandinių atsparumą, be kita ko, plėtojant ypatingos svarbos technologijas pasitelkiant Europos strateginių technologijų platformą (STEP);
  • peržiūrėti Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reglamentą;
  • išnagrinėti galimybes, kaip užtikrinti tinkamą tikslinę paramą dvejopo naudojimo technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai;
  • visapusiškai įgyvendinti ES eksporto kontrolės reglamentą dėl dvejopo naudojimo ir pateikti pasiūlymą, kaip užtikrinti jo veiksmingumą ir efektyvumą;
  • kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti, kokia rizika saugumui gali kilti dėl investicijų užsienyje, ir tuo remiantis iki metų pabaigos pasiūlyti iniciatyvą;
  • pasiūlyti priemones, kuriomis būtų didinamas mokslinių tyrimų saugumas, užtikrinant sistemingą ir griežtą esamų priemonių vykdymą ir nustatant bei šalinant likusias spragas;
  • išnagrinėti, kaip tikslingai naudoti ES bendros užsienio ir saugumo politikos priemones, siekiant didinti ES ekonominį saugumą, įskaitant hibridinės bei kibernetinės diplomatijos priemonių rinkinius ir užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi (FIMI) priemonių rinkinį;
  • nurodyti ES bendram žvalgybinės informacijos analizės centrui (SIAC) dirbti konkrečiai siekiant nustatyti galimas grėsmes ES ekonominiam saugumui;
  • užtikrinti, kad ES ekonominio saugumo apsauga ir skatinimas būtų visapusiškai integruoti į Europos Sąjungos išorės veiksmus, ir intensyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ekonominio saugumo klausimais.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Europos saugumo strategija. Komunikatas

Europos saugumo strategija. Informacijos suvestinė

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2023 m. birželio 20 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje