Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad svarbiausia pasauliui iškilusia problema europiečiai laiko klimato kaitą. Daugiau kaip devyni iš dešimties (93 proc.) apklaustųjų mano, kad klimato kaita yra rimta problema, o beveik aštuoni iš dešimties (78 proc.) ją laiko labai rimta.
Paprašyti išskirti vieną rimčiausią problemą, su kuria susiduria pasaulis, daugiau kaip ketvirtadalis (29 proc.) pasirinko klimato kaitą (18 proc.), gamtos būklės blogėjimą (7 proc.) arba su tarša susijusias sveikatos problemas (4 proc.).
Devyni iš dešimties (90 proc.) europiečių sutinka, kad siekiant iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui išmetamas ŠESD kiekis turi būti kiek įmanoma sumažintas ir kompensuotas. Beveik devyni iš dešimties (87 proc.) mano, kad ES turėtų nustatyti didesnius atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo tikslus. Tiek pat respondentų įsitikinę, kad ES turėtų remti energijos vartojimo efektyvumo didinimą .
Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Nepaisant pandemijos ir ekonominių sunkumų, europiečių parama veiksmams klimato kaitos srityje lieka didelė. Jie suvokia ilgalaikę klimato ir biologinės įvairovės krizių keliamą riziką ir tikisi, kad pramonė, vyriausybė ir Europos Sąjunga imsis priemonių. Šios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai turėtų išjudinti politikus ir verslininkus. O Europos Komisijai jie sustiprina motyvaciją užbaigti pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą klimato priemonių rinkinį. Jį pateiksime šį mėnesį.“
Dauguma (64 proc.) ES piliečių jau deda asmenines pastangas klimato srityje ir kasdienybėje sąmoningai renkasi tvarius sprendimus. Paklausti apie tai, kas atsakingas už kovą su klimato kaita, piliečiai pabrėžė, kad , greta asmeninių pastangų, reikia imtis struktūrinių reformų , ir jas turėtų vykdyti nacionalinės vyriausybės (63 proc.), verslas ir pramonė (58 proc.) ir ES (57 proc.). Daugiau nei aštuoni europiečiai iš dešimties apklaustų (81 proc.) sutinka, kad švariai energijai turėtų būti skiriama daugiau viešosios paramos , net jei tai reikštų mažesnes subsidijas iškastiniam kurui. Trys ketvirtadaliai europiečių (75 proc.) tiki, kad investicijos į ekonomikos atsigavimą turėtų būti nukreiptos pirmiausia į naują žaliąją ekonomiką.
Žmonės aiškiai pripažįsta, kad kova su klimato kaita atveria galimybes ES piliečiams ir Europos ekonomikai. Beveik aštuoni iš dešimties europiečių (78 proc.) sutinka, kad veiksmai klimato srityje paskatins inovacijas, didinsiančias Europos įmonių konkurencingumą . Beveik aštuoni iš dešimties (78 proc.) sutinka, kad siūlydama švarių technologijų srities žinias kitoms šalims ES gali padėti kurti naujas darbo vietas valstybėse narėse. Septyni iš dešimties europiečių (70 proc.) įsitikinę, kad ES ekonomikai gali būti naudinga mažinti iškastinio kuro importą. Daugiau kaip septyni iš dešimties europiečių (74 proc.) mano, kad klimato kaitos sukeliama žala atsieina daug brangiau už investicijas, kurių reikia žaliajai pertvarkai .
Pagrindiniai faktai
Specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 513 „Klimato kaita“ dalyvavo 26 669 piliečiai iš skirtingų socialinių ir demografinių grupių visose 27 ES valstybėse narėse. Apklausa buvo atliekama 2021 m. kovo 15 d. – balandžio 14 d. Kai įmanoma, buvo atliekami tiesioginiai interviu, o dėl COVID-19 pandemijos apribojimų kai dalyviai apklausos atsakymus pateikė internetu.
Europos žaliasis kursas yra svarbiausias Europos Komisijos politinis prioritetas. Remdamiesi Komisijos pasiūlymais, Europos Parlamentas ir valstybės narės įsipareigojo iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui, o iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 procentais, palyginti su 1990 m. lygiu. Dabar šie įsipareigojimai įtvirtinti Europos klimato teisės aktu, kuris oficialiai įsigaliojo 2021 m. birželio 30 d. Siekdama šių tikslų, Komisija 2021 m. liepos 14 d. pateiks teisės aktų pasiūlymų rinkinį dėl pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą. Šią visapusę ES klimato ir energetikos politikos priemonių reformą sudarys esamų teisės aktų peržiūra ir nemažai naujų priemonių.
Daugiau informacijos
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa „Klimato kaita“
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 7 liepa 2021