„Eurobarometro“ apklausa. Europiečiai tvirtai remia ES civilinę saugą

Specialiosios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Europos Sąjungos piliečiai tvirtai sutaria, kad civilinės saugos veiksmai visoje ES turėtų būti koordinuojami.

Didžioji dauguma respondentų Lietuvoje (96 proc., 94 proc. ES) mano, kad vienoje ES šalyje įvykus nelaimei, kuri yra per didelė, kad ta šalis galėtų su ja susidoroti viena, pagalbą turėtų teikti kitos ES šalys. Beveik tiek pat apklaustųjų (94 proc. Lietuvoje, 91 proc. ES) remia ES paramą bet kuriai nuo nelaimės nukentėjusiai pasaulio šaliai.

Apklausos rezultatai rodo, kad ES vaidmuo valdant krizes yra aiškiai palaikomas: devyni iš dešimties respondentų teigė, kad svarbu, jog ES padėtų koordinuoti reagavimą į nelaimes ES ir kitose šalyse (94 proc. Lietuvoje, 90 proc. ES). Apklausos duomenimis, devyni iš dešimties europiečių taip pat sutinka, jog reikėtų stiprinti koordinuotus ES veiksmus, kad ateityje būtų galima veiksmingiau kovoti su nelaimėmis ir krizėmis (95 proc. Lietuvoje, 90 proc. ES). Nuo 2020 m. Lietuvos piliečių, kurie pasisako už aktyvesnius ES veiksmus, dalis padidėjo 7 procentiniais punktais – nuo 88 proc. iki 95 proc. (6 procentiniais punktais ES – nuo 84 proc. iki 90 proc.).

Respondentų paklausus, kuriose srityse koordinuotam ES pasirengimui ir reagavimui turėtų būti teikiama pirmenybė, lietuviai daugiausiai iš visų ES šalių nurodė koordinuotą ES pasirengimą cheminėms, biologinėms, radiologinėms, branduolinėms nelaimėms (50 proc. Lietuvoje, 29 proc. ES). ES bendrai daugiau dėmesio skyrė stichinėms nelaimėms, susijusioms su klimato kaita (53 proc. ES, 41 proc. Lietuvoje).

Už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius sakė: „Džiaugiuosi matydamas, kad dauguma piliečių pritaria, jog koordinuoti ES veiksmai kovojant su didelėmis nelaimėmis yra veiksmingesni nei bandymas jas įveikti atskirai. Naujausi „Eurobarometro“ nuomonės apklausos rezultatai prisideda prie mūsų ryžto toliau stiprinti ES civilinės saugos mechanizmą – vieną aktyviausių ES mechanizmų, kuriuo užtikrinama greita pagalba apsaugant žmones įvykus nelaimei ES ir už jos ribų. Be to, kartu su ES valstybėmis narėmis toliau plėtojame prieš metus priimtus ES atsparumo nelaimėms didinimo tikslus, kad būtume geriau pasirengę būsimoms nelaimėms visoje Europoje.“

Piliečių noras didinti Europos atsparumą nelaimėms atitinka 2023 m. patvirtintus ES atsparumo nelaimėms didinimo tikslus. Europos Komisija ir ES valstybės narės kartu nustatė penkias pagrindines sritis, kuriose reikia daugiau nuveikti siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir joms pasirengti. Šios penkios sritys – tai rizikos numatymas ir pasirengimas jai, ankstyvojo perspėjimo stiprinimas, reagavimo pajėgumų didinimas ir patikimų civilinės saugos sistemų užtikrinimas. Penki ES atsparumo nelaimėms didinimo tikslai bus politikos ir investicijų kelrodis, padėsiantis valdžios institucijoms priimti geriau pagrįstus sprendimus ir apsaugoti piliečius, pragyvenimo šaltinius ir aplinką.

Pagrindiniai faktai

ES civilinės saugos mechanizmu siekiama stiprinti 27 ES šalių ir 10 dalyvaujančių valstybių (Islandijos, Norvegijos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos) bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, siekiant pagerinti nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas.

Jei ekstremalioji situacija viršija vienos šalies (Europoje ar kitur) reagavimo pajėgumus, ji gali prašyti pagalbos pagal mechanizmą. Europos Komisija atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant reagavimą į nelaimes visame pasaulyje. Nuo 2001 m., kuomet buvo sukurtas, ES civilinės saugos mechanizmas buvo aktyvuotas dėl daugiau nei 600 ekstremaliųjų situacijų ir krizių ES viduje ir už jos ribų.

2023 m. vasario mėn. Europos Komisija priėmė rekomendaciją ir komunikatą, kuriais nustatomi bendri atsparumo nelaimėms didinimo civilinės saugos srityje tikslai. Tai apima būdus, kaip Europos šalims geriau pasirengti gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, potvynius ir miškų gaisrus. Europos atsparumo nelaimėms didinimo tikslais siekiama pagerinti ES, jos valstybių narių ir ES civilinės saugos mechanizme dalyvaujančių valstybių pajėgumus numatyti būsimas dideles nelaimes ir ekstremaliąsias situacijas ir geriau atlaikyti jų poveikį.

Daugiau informacijos

ES civilinės sauga. „Eurobarometro“ ataskaita

ES civilinės saugos mechanizmas

Europos Komisijos rekomendacija dėl Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslų

Europos Komisijos komunikatas „Europos Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslai. Bendri pasirengimo būsimoms ekstremaliosioms situacijoms veiksmai“

Pranešimas spaudai (anglų k.)