Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2023 m. vasario 23 d.Atstovybė Lietuvoje

„Eurobarometro“ apklausa: ES piliečiai ir toliau tvirtai remia Ukrainą ir energetinio saugumo užtikrinimą

Beveik po metų nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, Europos gyventojai ir toliau rodo didelį solidarumą su Ukraina ir pritarimą veiksmams, kuriais siekiama padėti šiai šaliai ir jos žmonėms.

ES ir Ukrainos vėliavos
Europos Sąjunga, 2022

Naujausios standartinės „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, kurie paskelbti šiandien, beveik po metų nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, Europos gyventojai ir toliau rodo didelį solidarumą su Ukraina ir pritarimą veiksmams, kuriais siekiama padėti šiai šaliai ir jos žmonėms.

Didžioji ES piliečių dauguma taip pat pritaria energetikos pertvarkos spartinimui, visų pirma investicijoms į atsinaujinančiųjų šaltinių energiją ir ES priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių mažinimo veiksmams.

Nors infliacija Europos gyventojams dar kelia didelį nerimą, euras ir toliau vertinamas labai palankiai.

Didelis pritarimas ES veiksmams, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje

ES piliečiai ir toliau rodo tvirtą solidarumą su Ukraina. 91 proc. respondentų (Lietuvoje – 98 proc.) pritaria humanitarinės pagalbos teikimui, o 88 proc. (Lietuvoje – 94 proc.) – tam, kad ES priimtų nuo karo bėgančius žmones. Finansinės pagalbos Ukrainai teikimui pritaria 77 proc. (Lietuvoje – 92 proc.), o sankcijoms Rusijos valdžiai, įmonėms ir piliečiams – 74 proc. apklaustųjų (Lietuvoje – 84 proc.). Didelė dauguma Europos gyventojų ir toliau pritaria Rusijos valstybinių žiniasklaidos organizacijų transliacijų draudimui (ES – 67 proc., Lietuvoje – 82 proc.) ir tam, kad ES finansuotų karinės įrangos pirkimą ir tiekimą Ukrainai (ES – 65 proc., Lietuvoje – 88 proc.).

Apskritai, Europos gyventojų dauguma (ES – 56 proc., Lietuvoje – 62 proc.) išlieka patenkinta Europos Sąjungos veiksmais reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.

77 proc. ES respondentų (Lietuvoje – 86 proc.) pritaria bendrai ES valstybių narių gynybos ir saugumo politikai – ši dalis išliko nepakitusi nuo praėjusios vasaros, o tam nepritaria 16 proc. (Lietuvoje – 7 proc.) Be to, 80 proc. mano (Lietuvoje – 91 proc.), kad valstybių narių atliekamas karinės įrangos pirkimas turėtų būti geriau koordinuojamas, o 69 proc. (Lietuvoje – 88 proc.) mano, kad ES reikia didinti karinės įrangos gamybos pajėgumus.

Aiškus pritarimas energetikos pertvarkai

Didžioji dauguma ES gyventojų (ES – 84 proc., Lietuvoje – 89 proc.) pritaria tam, kad ES turėtų kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių. Jie taip pat labai aiškiai pritaria tam, kad ES turėtų remti žaliąją pertvarką didelio masto investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją (ES – 86 proc., Lietuvoje – 92 proc.). 85 proc. Europos gyventojų (Lietuvoje – 86 proc. ) yra įsitikinę, kad, padidinus pastatų, transporto ir prekių energijos vartojimo efektyvumą, sumažės mūsų priklausomybė nuo energijos gamintojų už ES ribų. 82 proc. (Lietuvoje – 89 proc.) sutinka su tuo, kad ES valstybės narės turėtų bendrai pirkti energiją iš kitų šalių, kad gautų geresnę kainą. Be to, 81 proc. respondentų (Lietuvoje – 78 proc.) teigia, kad patys ėmėsi mažinti savo energijos suvartojimą.

Nerimas dėl infliacijos ir ekonomikos, tačiau labai palankus euro vertinimas

ES piliečiai mano, kad kylančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos yra viena iš dviejų svarbiausių ES šiuo metu iškilusių problemų (ES – 32 proc., –2 proc. punktai, Lietuvoje – 24 proc. –12 proc. punktų), po to eina tarptautinė padėtis (ES – 28 proc., nepakito, Lietuvoje – 41 proc., –8 proc. punktai) ir energijos tiekimas (ES – 26 proc., –2 proc. punktai, Lietuvoje – 31 proc., +7 proc. punktai).

Nuo 2022 m. vasaros Europos ekonominės padėties vertinimas nepasikeitė – 40 proc. (Lietuvoje – 64 proc., –4 proc. punktai) mano, kad padėtis yra gera, o 51 proc. (Lietuvoje – 25 proc., –2 proc. punktai) – kad bloga. Nuo 2022 m. vasaros valstybių narių ekonominės padėties vertinimas išliko palyginti stabilus – 35 proc. (Lietuvoje – 39 proc.) mano, kad ji gera, o 63 proc. (Lietuvoje – 59 proc.) – kad bloga.

Tokiomis aplinkybėmis euras ES ir toliau vertinamas labai palankiai (ES – 71 proc. teigiamų vertinimų – tai antras pagal dydį kada nors užfiksuotas lygis, Lietuvoje – 76 proc.), euro zonoje šis rodiklis dar didesnis (79 proc.).

Be to, daugiau kaip pusė respondentų (ES – 54 proc., Lietuvoje – 61 proc.) mano, kad ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“ gali būti veiksminga priemonė iškilusioms ekonominėms problemoms spręsti. 63 proc. (Lietuvoje – 70 proc.) taip pat mano, kad viešosios lėšos turėtų būti naudojamos privačiojo sektoriaus investicijoms ES lygmeniu skatinti.

Europiečiai ir toliau optimistiškai vertina ES ateitį

47 proc. europiečių (Lietuvoje – 64 proc.) labiau pasitiki ES, o 32 proc. (Lietuvoje – 36 proc.) – nacionalinėmis vyriausybėmis. 45 proc. europiečių (Lietuvoje – 56 proc.) ES vertina teigiamai, 36 proc. (Lietuvoje – 38 proc.) laikosi neutralios nuomonės, 18 proc. (Lietuvoje – 6 proc.) vertina neigiamai. Galiausiai 62 proc. respondentų (Lietuvoje – 75 proc.) teigia optimistiškai vertinantys ES ateitį (–3 proc. punktai, palyginti su 2022 m. vasara, tačiau panašūs į 2022 m. vasario mėn. duomenis prieš Rusijos agresiją Ukrainoje).

Pagrindiniai faktai

2022–2023 m. žiemos standartinė „Eurobarometro“ apklausa (EB 98) atlikta 2023 m. sausio 12 d. – vasario 6 d. internetu gyvai apklausiant respondentus. 27 valstybėse narėse apklausti 26 468 ES gyventojai. Lietuvoje apklausti 1 003 respondentai. Informacija apie „Eurobarometro“ apklausą ir visas kitas apklausas pateikiama interneto svetainėje.

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2023 m. vasario 23 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje