Skip to main content
Europos Komisijos logotipas
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis21 gruodis 2022Atstovybė Lietuvoje

„Eurobarometras“: europiečiai toliau palaiko ES atsaką į energetikos krizę

Naujos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dauguma ES piliečių teigiamai vertina pastarojo meto ES veiksmus energetikos krizei įveikti.

Europos vėliava

Naujos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dauguma ES piliečių teigiamai vertina pastarojo meto ES veiksmus energetikos krizei įveikti. Visų pirma daugiau nei 8 iš dešimties ES ir Lietuvos piliečių (ES – 82 proc., Lietuvoje – 86 proc.) sutinka, kad ES turėtų toliau imtis veiksmų savo priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Didžioji dauguma respondentų (ES – 83 proc., Lietuvoje – 86 proc.) mano, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą reikia skubiau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. 87 proc. (Lietuvoje – 89 proc.) jų mano, kad itin svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, vamzdynus ir interneto kabelius, o 83 proc. (Lietuvoje 78 proc.) taip pat sutinka, kad elektros energijos kaina neturėtų priklausyti nuo dujų kainos.

Didžioji dalis respondentų (ES – 85 proc., Lietuvoje – 87 proc.) teigia, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. 56 proc. apklaustųjų (Lietuvoje 70 proc.) sutinka, kad pastaruoju metu kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, o 38 proc. (Lietuvoje – 26 proc.) su tokiu teiginiu nesutinka.

49 proc. ES respondentų (Lietuvoje 65 proc.) mano, kad priemonės, kurių ES imasi ekonominei padėčiai pagerinti, turės teigiamą poveikį, 18 proc. – kad jos turės neigiamą poveikį (Lietuvoje – 7 proc.), o 22 proc. – kad jos neturės jokio poveikio (Lietuvoje – 15 proc.).  

Patys respondentai jau ėmėsi veiksmų arba būtų pasirengę jų imtis, kad sumažintų savo energijos suvartojimą ir sąskaitas už energiją: visų pirma jie išjungia šviesas trumpam išeidami iš patalpos (ES – 77 proc., Lietuvoje – 79 proc.), išjungia elektroninius prietaisus iš maitinimo tinklo, kai jų nenaudoja (ES – 62 proc., Lietuvoje – 78 proc.) ir sumažina kambario temperatūrą (ES – 58 proc., Lietuvoje 35 proc.).

ES piliečiai toliau tvirtai palaiko priemones, kurių ES ėmėsi reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Respondentai labai pritaria humanitarinės pagalbos teikimui (ES – 88 proc., Lietuvoje – 94 proc.) ir nuo karo bėgančių žmonių priėmimui (ES – 82 proc., Lietuvoje – 86 proc.). Septyni iš dešimties respondentų pritaria ekonominėms sankcijoms Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir asmenims (ES – 71 proc., Lietuvoje 82 proc.), taip pat finansinei paramai Ukrainai (ES – 70 proc., Lietuvoje 84 proc.). Dauguma piliečių taip pat pritaria Rusijos valstybinės žiniasklaidos turinio blokavimui (ES – 63 proc., Lietuvoje 77 proc.) ir tam, kad būtų finansuojamas karinės įrangos pirkimas ir tiekimas Ukrainai (ES – 59 proc., Lietuvoje 81 proc.).

Pagrindiniai faktai

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa „ES atsakas į energetikos krizę“ buvo atlikta 27 valstybėse narėse 2022 m. lapkričio 23–30 d. Internetu apklausti 26 337 ES šalių piliečiai. Lietuvoje apklausti 1 035 respondentai.

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa „ES atsakas į energetikos krizę“ Nr. 514

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
21 gruodis 2022
Autorius
Atstovybė Lietuvoje