Skip to main content
Europos Komisijos logotipas
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2023 m. kovo 17 d.Atstovybė Lietuvoje

ES konkurencingumas po 2030 m. – žvilgsnis į ateitį bendrosios rinkos 30-ųjų metinių proga

Europos Komisija (EK) paskelbė du komunikatus, kuriais minimos 30-osios bendrosios rinkos metinės ir nustatoma, kaip užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą.

People / žmonės
Europos Sąjunga 2023

Europos Komisija (EK) paskelbė du komunikatus, kuriais minimos 30-osios bendrosios rinkos metinės ir nustatoma, kaip užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen teigė: „Karui beldžiantis į mūsų duris, svyruojant energijos kainoms ir atsižvelgiant į didžiules investicijas į švarias technologijas visame pasaulyje, Europa turi susiimti. Bendroji rinka mums iš esmės padėjo ne tik užtikrinti mūsų piliečių ir įmonių gerovę, bet ir padeda įveikti tokias krizes kaip pandemija, klimato kaita ar Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominiai padariniai. Galime ja didžiuotis ir turime dėti visas pastangas, kad ją išsaugotume ir sustiprintume. Taip pat turime užtikrinti, kad reguliavimo ir administracinės sistemos reaguotų į verslo poreikius. Ateityje vadovausimės keliais pagrindiniais veiklos rezultatų vertinimo rodikliais, kurie mums galės parodyti, ar Europos ekonomika iš tiesų tampa našesnė ir konkurencingesnė. Kadangi tai, ką galima įvertinti, galima ir įvykdyti.“

BENDRAJAI RINKAI SUKANKA 30 METŲ

ES bendrąja rinka naudojasi 440 mln. piliečių, joje veikia 23 mln. įmonių, o jos BVP sudaro 15 proc. viso pasaulio BVP. Tai yra didžiausia pasaulyje integruota bendrosios rinkos erdvė, tačiau ir viena labiausiai į išorę orientuotų rinkų. Jau daugiau kaip 30 metų ES bendroji rinka padėjo pagerinti piliečių gyvenimą, palengvino verslą ir davė didelės ekonominės naudos padidindama Europos BVP 9 proc.

Bendroji rinka turi ir toliau prisitaikyti prie naujų realijų ir atsižvelgti į kintančią geopolitinę aplinką, technologijų plėtrą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir poreikį didinti ES ilgalaikį konkurencingumą ir našumą. Kad būtų toliau palaikoma ir stiprinama bendroji rinka ir išnaudojamas visas jos potencialas, reikia bendrų pastangų, grindžiamų bendra atsakomybe už bendrąją rinką ES ir nacionaliniu lygmenimis.

Žvelgiant į ateitį, pirmiausia reikia iš naujo sutelkti dėmesį į:

  • galiojančių bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimą, grindžiamą lyginamaisiais standartais, kuriais siekiama pašalinti trūkumus, susijusius su ES taisyklių perkėlimu į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimu;
  • valstybių narių lygmens kliūčių šalinimą, visų pirma kliūčių tarpvalstybiniam paslaugų teikimui ir kliūčių didžiausią ekonominės integracijos potencialą turinčiose pramonės ekosistemose (mažmeninės prekybos, statybos, turizmo, verslo paslaugų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose).

Šiuo tikslu Europos Komisija tęs bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupėje (SMET) ir kituose forumuose, skirtuose struktūriniam bendradarbiavimui su verslo suinteresuotaisiais subjektais. Europos Komisija taip pat siūlo nustatyti lyginamąjį standartą – ne mažiau kaip 90 proc. bylų, pateiktų nacionaliniams SOLVIT centrams, išsprendimas per 12 mėnesių. Be to, EK, be kitų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti kliūtis bendrojoje rinkoje ir užkirsti joms kelią, siekia supaprastinti valstybių narių pareigas pranešti apie nacionalines taisykles ir įsteigti nacionalinius bendrosios rinkos biurus.

Taip pat turime toliau skatinti bendrosios rinkos, kaip inovacijų, augimo ir konkurencingumo šaltinio, žaliąjį ir skaitmeninį aspektus. Pavyzdžiui, bendrąja rinka grindžiamas požiūris užtikrins, kad ES ir toliau pirmautų švarių technologijų srityje ir išlaikytų konkurencinį pranašumą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje. Šiuo tikslu Europos Komisija nustato bendras ES taisykles, kad padėtų įmonėms dalyvauti žiedinėje ekonomikoje (pvz., tvarių gaminių ekologinio projektavimo taisyklės, skaitmeninio gaminio paso iniciatyva), geriau integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į energetikos sistemą (pvz., naujos elektros energijos rinkos modelio taisyklės) ir kuo geriau išnaudoti skaitmenizacijos galimybes (pvz., remtis Skaitmeninių paslaugų ir Skaitmeninių rinkų aktais ir kurti naujas duomenų erdves sveikatos ir viešųjų pirkimų srityse).

Europos Komisija toliau stebės bendrosios rinkos pažangą naudodama tokias priemones kaip bendrosios rinkos ir konkurencingumo rezultatų suvestinė ir metinė bendrosios rinkos ataskaita.

ILGALAIKIO KONKURENCINGUMO SKATINIMAS

Europos ekonomikos augimo modelis, grindžiamas tvariu konkurencingumu, ekonominiu saugumu, atviru strateginiu savarankiškumu ir sąžininga konkurencija, pastaraisiais dešimtmečiais buvo gerovės šaltinis. Ryžtingi bendri ES lygmens veiksmai praeityje sustiprino ekonominę veiklą ir našumą ir gali vėl paskatinti konkurencingumą ir klestėjimą ilgesniu laikotarpiu.

Siekdama skatinti konkurencingumą, Europos  Komisija siūlo dirbti remiantis devyniais vienas kitą sustiprinančiais veiksniais, kad būtų užtikrinta:

  • bendrosios rinkos veikimas – plečiant ir gilinant ją bei skatinant paslaugų integraciją;
  • prieiga prie privataus kapitalo ir investicijų – gilinant kapitalo rinkų sąjungą ir baigiant kurti bankų sąjungą, taip pat kuriant ES mokesčių ir finansinių paslaugų reguliavimo sistemas, kuriomis remiamos įmonės;
  • viešosios investicijos ir infrastruktūra – reformuojant Europos ekonomikos valdymo sistemą;
  • moksliniai tyrimai ir inovacijos – pasitelkiant mokesčių paskatas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir didelio masto projektus, kuriais būtų mažinama investicijų į inovacijas rizika, visų pirma pagrindinėse švarių technologijų, skaitmeninių technologijų ir biotechnologijų srityse;
  • energetika – šioje srityje sparčiai diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, skaitmenizuojant energetikos sistemas ir energijos kaupimo įrenginius;
  • žiediškumas – skatinant perėjimą prie labiau žiedinės ekonomikos ES;
  • skaitmenizacija – plačiai taikant skaitmenines priemones visoje ekonomikoje ir labiau remiant lyderystę pagrindinių skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos, mikroelektronikos, ketvirtosios kartos žiniatinklio, virtualiosios realybės ir kibernetinio saugumo, srityse;
  • švietimas ir įgūdžiai – ugdant įgūdžius ir pripažįstant, kad jie yra labai svarbūs kuriant patrauklias ir kokybiškas darbo vietas, didinant moterų, jaunų ir trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą darbo rinkoje ir skatinant profesinį rengimą ir mokymą;
  • prekyba ir atviras strateginis savarankiškumas – toliau atveriant rinkas ES įmonėms stiprinant ryšius su sąjungininkais ir prekybos partneriais, išsaugant sąžiningos prekybos principus ir tikslingai sprendžiant rizikos problemas.

Kartu su šiais devyniais veiksniais, Europos Komisija aktyviai dirbs siekdama sukurti konkurencingumui ir augimui tinkamesnę reguliavimo sistemą. Bus suteiktas naujas postūmis racionalizuoti ataskaitų teikimo reikalavimus visuose ES žaliosios, skaitmeninės ir ekonomikos sričių teisės aktuose, siekiant 25 proc. sumažinti naštą. Europos Komisija taip pat toliau reguliariai vertins ES teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad jie išliktų perspektyvūs ir atitiktų paskirtį, ir padės valstybėms narėms laiku ir tinkamai ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę.

Daugiau informacijos:

Pranešimas spaudai

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2023 m. kovo 17 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje