Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2023 m. kovo 10 d.Atstovybė Lietuvoje

ES atnaujino strategiją, kuria siekiama apsaugoti jūrų erdvę nuo naujų grėsmių

Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis priėmė bendrą komunikatą dėl patobulintos ES jūrų saugumo strategijos, kuria siekiama užtikrinti taikų jūrų išteklių naudojimą ir apsaugoti jūrų erdvę nuo naujų grėsmių.

ES vėliava

Šiandien Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis priėmė bendrą komunikatą dėl patobulintos ES jūrų saugumo strategijos, kuria siekiama užtikrinti taikų jūrų išteklių naudojimą ir apsaugoti jūrų erdvę nuo naujų grėsmių. Jie taip pat priėmė atnaujintą veiksmų planą, pagal kurį strategija bus įgyvendinama.

Jūrų saugumas Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms gyvybiškai svarbus. Kartu ES valstybės narės sudaro didžiausią bendrą išskirtinę ekonominę zoną pasaulyje. ES ekonomika labai priklauso nuo saugių ir apsaugotų vandenynų. Daugiau kaip 80 proc. pasaulinės prekybos vykdoma jūra ir apie du trečdaliai pasaulio naftos ir dujų yra išgaunama jūroje arba transportuojama jūra. Iki 99 proc. pasaulinių duomenų srautų perduodami povandeniniais kabeliais. Pasaulinė jūrų erdvė turi būti apsaugota, kad būtų išnaudotas visas vandenynų ir tvarios mėlynosios ekonomikos potencialas. ES ketina sustiprinti įvairias turimas tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms skirtas jūrų saugumo skatinimo priemones.

Prisitaikymas prie naujų grėsmių

Nuo 2014 m., kai buvo priimta ES jūrų saugumo strategija, grėsmių ir iššūkių saugumui padaugėjo, todėl reikia imtis naujų ir aktyvesnių veiksmų. Ilgą laiką vykdoma neteisėta veikla, pvz., piratavimas, ginkluoti plėšimai jūroje, neteisėtas migrantų gabenimas ir prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, taip pat terorizmas tebėra itin dideli iššūkiai. Tačiau turi būti kovojama ir su naujomis ir kintančiomis grėsmėmis, kylančiomis dėl didėjančios geopolitinės konkurencijos, klimato kaitos, jūrų aplinkos būklės blogėjimo ir hibridinių bei kibernetinių išpuolių.

Tai galimybė praskinti kelią įvairiems tvariems jūrų saugumo klausimų, su kuriais susiduria ES ir tarptautinė bendruomenė, sprendimams. Strategija taip pat suteikia galimybę sustiprinti ES vaidmenį ir padidinti jos patikimumą tarptautiniu mastu. Pastarojo meto geopolitiniai įvykiai, pvz., Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, primygtinai mums primena, kad ES turi stiprinti savo saugumą ir pajėgumus imtis veiksmų ne tik savo teritorijoje ir vandenyse, bet ir kaimyninėse šalyse bei už jų ribų.

Atnaujinta Europos jūrų saugumo strategija (ESJSS)

Atnaujinta ESJSS yra ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti jos interesus jūroje ir piliečius, vertybes bei ekonomiką, sistema.

Atnaujinta jūrų saugumo strategija skatinama palaikyti taiką ir užtikrinti saugumą tarptautiniu mastu, taip pat laikytis tarptautinių taisyklių ir principų, kartu užtikrinant vandenynų tvarumą ir biologinės įvairovės apsaugą. Strategiją įgyvendins ES ir jos valstybės narės atsižvelgdamos į savo atitinkamą kompetenciją.

Bendrame komunikate ir susijusiame veiksmų plane nurodyti keli integruoti veiksmai, kuriais bus ginami ES interesai. Šiuo tikslu ES sustiprins savo veiksmus siekdama šešių strateginių tikslų:

  • intensyvinti veiklą jūroje. Veiksmai apima karinio jūrų laivyno pratybų organizavimą ES lygmeniu, tolesnių pakrančių apsaugos operacijų rengimą Europos jūrų baseinuose, naujų svarbių jūrų zonų nustatymą koordinuoto jūrinio buvimo koncepcijai įgyvendinti (priemonė valstybių narių jūrų ir oro išteklių, esančių konkrečiose jūrų zonose, koordinavimui gerinti) ir saugumo inspektavimų ES uostuose griežtinimą;
  • bendradarbiauti su partneriais. Kad būtų laikomasi taisyklėmis grindžiamos tvarkos jūroje, visų pirma JT jūrų teisės konvencijos, veiksmai apima ES ir NATO bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su visais atitinkamais tarptautiniais partneriais stiprinimą;
  • atlikti pagrindinį vaidmenį didinant informuotumą apie padėtį jūroje. Veiksmai apima pakrančių ir patrulinių laivų jūroje stebėjimo ir bendros keitimosi informacija aplinkos (BKIA) stiprinimą. Taip siekiama užtikrinti, kad susijusios nacionalinės ir ES institucijos galėtų saugiai keistis informacija;
  • valdyti riziką ir grėsmes. Veiksmai apima reguliarias realiąsias pratybas jūroje, kuriose dalyvautų civiliniai ir kariniai subjektai, ypatingos svarbos jūrų infrastruktūros ir laivų (įskaitant keleivinius laivus) stebėseną ir apsaugą nuo fizinių ir kibernetinių grėsmių, taip pat kovą su nesprogusių standartinių sprogmenų ir minų jūroje problema;
  • didinti pajėgumus. Veiksmai, be kita ko, apima bendrų jūrų srities gynybos technologijų reikalavimų parengimą, darbo, susijusio su tokiais projektais kaip Europos patrulinė korvetė (nauja karo laivų klasė), spartinimą ir kovos su povandeniniais laivais pajėgumų stiprinimą;
  • šviesti ir mokyti keliant hibridinio ir kibernetinio saugumo specialistų kvalifikacijas, visų pirma civilinėje srityje, taip pat rengiant mokymo programas, kuriose galėtų dalyvauti partneriai iš ES nepriklausančių šalių.

Atnaujinta strategija ir jos veiksmų planu bus prisidedama prie ES saugumo ir gynybos strateginio kelrodžio įgyvendinimo.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis prašo valstybių narių patvirtinti strategiją ir ją savo ruožtu įgyvendinti. Po to, kai Europos Sąjungos Taryba atnaujintą strategiją patvirtins, per trejus metus jie pateiks pažangos ataskaitą.

Europos Komisijos narių citatos:

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojas Josepas Borrellis sakė: „Jūra kartu su oru, kosmine erdve ir kibernetine erdve yra strateginė sritis, kurioje vis dažniau susikerta interesai. Didėjant geopolitinei įtampai, ES turi išmokti priimti tvirtą poziciją jūrų klausimu. Šia atnaujinta strategija visapusiškai išnaudojame savo priemones, kad kartu su partneriais gintume savo interesus ir skatintume jūroje palaikyti taisyklėmis grindžiamą tvarką. Kaip raginama Strateginiame kelrodyje, vykdome savo įsipareigojimą stiprinti ES, kaip pasaulinio masto jūrų saugumo užtikrintojos, vaidmenį.“

Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Strateginę vandenynų svarbą turėtume vertinti rimtai. Jūrų aspektas yra labai svarbus ES strateginio savarankiškumo požiūriu, nes Europos Sąjungos ir jos valstybių narių klestėjimas priklauso nuo saugių ir apsaugotų vandenynų. Atnaujinta jūrų saugumo strategija padės geriau apsaugoti mūsų piliečius ir skatinti mūsų mėlynosios ekonomikos veiklą bei apsaugoti interesus jūroje. Spręsime klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikio jūrų saugumui klausimus, griežtinsime jūrų stebėjimo priemones, stiprinsime savo apsaugą nuo kibernetinių ir hibridinių grėsmių ir didinsime ypatingos svarbos jūrų infrastruktūros apsaugą.“

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai. ES jūrų saugumo strategija

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2023 m. kovo 10 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje