EK pristatė veiksmus užtikrinti visuotinį apsirūpinimą maistu ir paramą ES ūkininkams bei vartotojams

Šiandien Europos Komisija pristatė veiksmus, kurių bus imtasi trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, siekiant didinti pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą ir remti ES ūkininkus ir vartotojus brangstant maistui ir didėjant gamybos sąnaudoms, pvz., dėl kylančių energijos ir trąšų kainų. Visuotinis biržos prekių kainų kilimas, kurį dar spartina Rusijos invazija į Ukrainą, vėl išryškino būtinybę didinti ES žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinių atsparumą ir tvarumą, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“.

Europos Komisija yra įsipareigojusi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad ES, kuri eksportuoja daugiau maisto produktų, nei jų suvartoja, ir yra didžiausia žemės ūkio maisto produktų gamintoja, prisidėtų prie visuotinio apsirūpinimo maistu, visų pirma Ukrainoje, taip pat Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, kurie labai priklauso nuo javų importo, Azijoje ir Užsachario Afrikoje. ES yra pirmaujanti humanitarinės pagalbos ir vystomosios paramos, susijusios su maistu ir maisto sistemomis, teikėja.

Šiuo metu maisto ES pakanka, nes žemynas yra visiškai pajėgus apsirūpinti daugeliu žemės ūkio produktų. Vis dėlto mūsų žemės ūkio sektorius tam tikrų produktų, pvz., pašarinių baltymų, turi įsivežti. Dėl šio pažeidžiamumo ir dėl didelių gamybos sąnaudų, pvz., išlaidų trąšoms ir iškastinių išteklių energijai, ūkininkams kyla gamybos sunkumų ir yra pavojus, kad maisto kainos kils.

Pasaulio apsirūpinimo maistu saugumo didinimas

• Apsirūpinimas maistu karo draskomoje Ukrainoje yra opi problema, ypač apsiaustuose miestuose, kur Rusija, panašu, tyčia taikosi į maisto sandėlius ir juos naikina. Europos Komisija padeda Ukrainai parengti ir įgyvendinti trumpalaikio ir vidutinės trukmės apsirūpinimo maistu strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad, kai įmanoma, ištekliai pasiektų ūkius ir būtų išlaikyti transporto ir sandėliavimo įrenginiai, kad Ukraina galėtų išmaitinti savo piliečius ir galiausiai atgauti eksporto rinkas.
• ES skubios paramos Ukrainai programa, kurios biudžetas – 330 mln. EUR, padės užtikrinti prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų, taip pat apsaugoti gyventojus. Programa siekiama užtikrinant ukrainiečiams galimybę gauti pagrindinių prekių ir paslaugų, taip pat jų apsaugą. Kitas svarbus tikslas bus rekonstruoti nedidelio masto civilinę infrastruktūrą, strateginį planavimą ir užtikrinti energetinį saugumą.
• Europos Komisija užtikrins, kad būtų reguliariai stebimos ir analizuojamos maisto kainos ir maisto stygius, ir tęs aktyvų bendradarbiavimą tarptautinėse ir daugiašalėse organizacijose (FAO, PPO, G7, G20) politikai koordinuoti. Be to, ES padidino humanitarinę pagalbą didžiausią maisto stygių patiriantiems regionams ir gyventojų grupėms.
• Pagal 2021–2027 m. tarptautinio bendradarbiavimo programas ES kartu su maždaug 70 šalių partnerių didins maisto sistemų tvarumą. Be to, 2021 m. gruodžio mėn. Tokijuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime mitybos reikšmės ekonomikos augimui klausimais ES bei jos valstybės narės įsipareigojo toliau spręsti netinkamos mitybos problemą ir prisiėmė įsipareigojimą skirti 4,3 mlrd. EUR, įskaitant bent 2,5 mlrd. EUR ES skirs tarptautiniam bendradarbiavimui, siekiant mitybos tikslų 2021–2024 m. laikotarpiu. 
• ES toliau tvirtai pasisakys už tai, kad būtų vengiama maisto produktų eksporto apribojimų ir draudimų, ir propaguos gerą bendrosios rinkos veikimą.
• Dabartinė sudėtinga krizė patvirtina, jog norėdami pasirengti krizėms ateityje turime pasirūpinti, kad maisto sistemos tvarumas ir atsparumas didėtų sparčiau visame pasaulyje. Imdamasi su 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimu maisto sistemų klausimais susijusių tolesnių veiksmų, Europos Komisija dalyvaus aštuoniose koalicijose, kurių visų tikslas – maisto sistemos pertvarka, atsparumas ir tvarus našumo didinimas.

Parama ES ūkininkams ir vartotojams

• Siekdamos pagerinti maisto įperkamumą, ES valstybės narės gali taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus ir skatinti ekonominės veiklos vykdytojus riboti mažmenines kainas.
• Valstybės narės taip pat gali pasinaudoti ES fondais, pavyzdžiui, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu (EPLSAF), kuriuo remiami ES šalių veiksmai teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims.
• Neseniai sukurtas Europos pasirengimo aprūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmas (EFSCM), suburiantis nacionalinės valdžios institucijas ir privačius subjektus iš visos tiekimo grandinės, nuodugniai išanalizuos ES maisto tiekimo grandinės rizikos veiksnius ir silpnąsias vietas ir pateiks rekomendacijų ir tinkamų rizikos mažinimo priemonių.

ES žemės ūkio sektoriui, kad jis galėtų atlikti savo funkciją būti pasauliniu maisto tiekėju ir toliau visapusiškai įsitraukti į ekologinę pertvarką, reikės visų mūsų paramos. Tuo tikslu Europos Komisija priėmė šias priemones:

• 500 mln. EUR vertės paramos rinkinį, kurio lėšomis, be kita ko, pasinaudojant krizių rezervu, būtų remiami labiausiai nuo sunkių karo Ukrainoje padarinių nukentėję gamintojai. Tuo remdamosi ES valstybės narės galėtų teikti papildomą finansinę paramą ūkininkams ir taip prisidėti prie visuotinio apsirūpinimo maistu arba dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ar prekybos apribojimų atsirandančių rinkos sutrikimų šalinimo. Pirmenybė turėtų būti teikiama tvariai veiklą vykdantiems ūkininkams, kartu užtikrinant, kad priemonės būtų skiriamos labiausiai nuo krizės nukentėjusiems sektoriams ir ūkininkams.
• Tiesioginių išmokų ir su plotu bei gyvuliais siejamų kaimo plėtros priemonių ūkininkams avansiniai mokėjimai turėtų būti didesni nuo 2022 m. spalio 16 d.
• Rinkos apsaugos priemonės kiaulienos rinkai remti, atsižvelgiant į ypač sudėtingą sektoriaus padėtį.
• Išimtinė laikina nukrypti leidžianti nuostata, kuria leidžiama auginti bet kokius maistinius ir pašarinius augalus pūdymuose, kartu išlaikant viso dydžio ūkininkams mokamas žalinimo išmokas. Taip padidės ES gamybos pajėgumai, nors turima derlinga žemė yra ribota.
• Konkrečios laikinos esamų pašarų importo reikalavimų lankstumo priemonės padės sumažinti spaudimą pašarų rinkai.

Europos Komisija taip pat pasiūlė naują savarankišką laikinąją priemonių krizės atveju programą, kuri taip pat apima ūkininkus, trąšų gamintojus ir žuvininkystės sektorių. Ji suteikia galimybę suteikti valstybės pagalbą ūkininkams, kurių gamybos sąnaudos labai padidėjo. Siekiant užtikrinti, kad nesuprastėtų ES derliaus perspektyvos, bus vykdoma trąšų kainų ir tiekimo ūkininkams stebėsena.

Mūsų maisto sistemų atsparumo ir tvarumo didinimas

Maisto darnumas yra neatsiejamas nuo apsirūpinimo maistu. Įgyvendindama būtinas permainas pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, Komisija užtikrins, kad nenukentėtų bendras ES žemės ūkio našumas. Tam reikės labiau naudotis inovacijomis, kurios padėtų derlių didinti tvariai. Tokių inovacijų pavyzdžiai yra tikslusis ūkininkavimas, nauji genomikos metodai, geresnis maisto medžiagų valdymas, integruotoji kenkėjų kontrolė, biologinės cheminių pesticidų alternatyvos ir kt.

Didinti atsparumą mažinant Europos žemės ūkio priklausomybę nuo energijos, energijai imlių produktų ir pašarų importo būtina kaip niekada anksčiau. Atsparumui užtikrinti reikia įvairinti importo šaltinius ir realizavimo rinkas vykdant tvirtą daugiašalę ir dvišalę prekybos politiką. Pagal programą „Europos horizontas“ bus investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijas ieškant, kuo pakeisti sintetines trąšas. Tarp Komisijos pateiktų pasiūlymų yra azoto naudojimo efektyvinimas, žaliojo amoniako naudojimas trąšoms ir biomasės atliekų naudojimas. Komisija ragina valstybes nares tuo tikslu naudotis visomis jų 2023–2027 m. BŽŪP strateginiuose planuose numatytomis priemonėmis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, rizikos valdymo priemonių naudojimas, tiksliojo ūkininkavimo plėtra ar susietoji parama baltymingų augalų auginimui skatinti.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai