„Džiaugiuosi šiandien būdama Vilniuje kartu su NATO Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Norėčiau Jus patikinti, kad šiuo sudėtingu metu ES visapusiškai solidarizuojasi su Lietuva, Lenkija ir Latvija.
Jau keletą mėnesių Lietuva patiria tyčinį, cinišką ir pavojingą hibridinį išpuolį.
Išpuolį, kurio organizatorius – Lukašenkos režimas.
Dėl to kyla pavojus nekaltų civilių gyventojų gyvybei, kurie buvo atvilioti į Baltarusiją apgaulingais pažadais. Lietuvos reakcija į šį hibridinį išpuolį yra humaniška ir ryžtinga.
ES toliau palaiko jūsų poziciją.
Tai apima paramą įrangai, skirtai padėti veiksmingai valdyti sieną, glaudžiai bendradarbiaujant su mūsų agentūromis FRONTEX, EASO ir Europolu.
Lietuvai jau suteikta 37 mln. EUR pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju.
Ir, kaip skelbiau anksčiau šią savaitę, tris kartus didiname Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai skirtas ES sienų valdymo lėšas – bendra suma šiais ir kitais metais išaugs iki 200 mln. EUR. Lukašenkai nepavyko pakenkti ES vienybei ir solidarumui.
Su šiuo hibridiniu išpuoliu kovojame visi drauge.
Tačiau mums taip pat reikia išmokti pamokas.
Kad atitrauktų dėmesį nuo savo vidinių problemų, mūsų oponentai nevengia rengti hibridinių išpuolių prieš mus.
Šie išpuoliai gali būti įvairių formų.
Dezinformacija, kuria kurstoma įtampa visuomenėje –matėme tai per pandemiją ir rinkimus.
Kibernetiniai išpuoliai prieš asmenis, institucijas ir infrastruktūrą, keliantys tiesioginį pavojų gyvybei.
Arba, kaip matyti iš dabartinės padėties, naudojimasis žmonėmis siekiant politinių tikslų.
Siekiant reaguoti į tokius įvykius, svarbu, kad ES ir NATO dirbtų ranka rankon.
Mes išbandome ir koordinuojame reagavimo į krizes veiksmus reguliariose pratybose.
Taip pat stipriname bendradarbiavimą atsparumo, informuotumo apie padėtį ir kovos su dezinformacija srityse.
Pirma, apie atsparumą.
Pagal Saugumo sąjungos strategiją vertiname savo pajėgumus ir išteklius, skirtus reaguoti į hibridines grėsmes.
Šiuo atžvilgiu ES turi patikimų priemonių, apimančių įvairius sektorius. Pavyzdžiui, kad susidorotų su padėtimi, susijusia su Baltarusija.
Sutelkėme savo diplomatinę galią, kreipdamiesi tiek į savo partnerius, tiek į kilmės šalis.
Pasitelkėme sankcijas, nukreiptas į susijusius asmenis ir valdžios institucijas.
Be to, deriname sankcijas su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Jungtine Karalyste.
Taigi turime veiksmingų priemonių.
Antra, apie informuotumą apie padėtį.
Norint priimti tinkamus sprendimus ir laiku bei veiksmingai veikti, labai svarbu turėti tinkamus informacijos ir analizės pajėgumus.
Todėl ES reikia savo Jungtinio informuotumo apie padėtį centro.
Toks centras padėtų ES sutelkti savo ekspertines žinias ir praktinę patirtį, pavyzdžiui, kovos su hibridiniais išpuoliais srityje.
Ir, galiausiai, apie dezinformaciją.
Tai geras veiksmingo ES ir NATO bendradarbiavimo pavyzdys.
Mūsų darbuotojai nuolat palaiko ryšius, kad užkirstų kelią melagysčių plitimui ir užsienio šalių kišimuisi.
Pavyzdžiui, NATO yra prisijungusi prie ES skubaus įspėjimo sistemos.
Mes sėkmingai vykdėme bendrą informavimo veiklą ir kampanijas, visų pirma demaskuodami propagandą mūsų kaimynystėje.
Tačiau, kadangi hibridinės grėsmės tampa vis aktualesnės, turime pereiti prie kito lygmens bendradarbiavimo.
Todėl dirbame drauge su Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu rengdami naują ES ir NATO bendrą pareiškimą.
Mūsų tikslas – atnaujinti mūsų politinį įsipareigojimą siekti tvirto ES ir NATO aljanso.
Esame vieningi su Lietuva, todėl norėčiau padėkoti Respublikos Prezidentui ir Ministrei Pirmininkei.“
Spaudos konferencijos vaizdo įrašą galima rasti ČIA.
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2021 m. lapkričio 28 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje