Dvejus metus veikiantys solidarumo koridoriai suartino ES, Ukrainą ir Moldovą

Prieš dvejus metus Europos Komisija, bendradarbiaudama su Ukraina ir Moldova, sukūrė solidarumo koridorius, kad pagerintų transporto maršrutus tarp ES, Ukrainos ir Moldovos, taip reaguodama į neteisėtą Rusijos invaziją į Ukrainą.

Solidarumo koridoriai, iš pradžių sukurti siekiant apeiti Rusijos vykdomą Juodosios jūros blokadą Ukrainos grūdų eksportui, buvo išplėtoti, kad apimtų visų sektorių prekybą. Jais Ukrainai ir Moldovai suteikiama galimybė eksportuoti įvairias prekes į pasaulio rinkas, o kartu užtikrinama, kad Ukrainą pasiektų būtiniausios importuojamos prekės. Ateityje šie koridoriai atliks svarbų vaidmenį atstatant Ukrainą ir visapusiškai integruojant ją į ES bendrąją rinką.

Iki šiol solidarumo koridoriai padėjo eksportuoti iš Ukrainos daugiau kaip 136 mln. tonų prekių, įskaitant grūdus, mineralines medžiagas ir plieną. Jie taip pat leido importuoti daugiau kaip 52 mln. tonų būtiniausių produktų, pavyzdžiui, degalų, transporto priemonių, trąšų, karinės bei humanitarinės pagalbos. Šie koridoriai, kuriuos sudaro geležinkeliai, keliai ir vidaus vandenų keliai, driekiasi per Dunojaus regioną, Lenkiją, Baltijos šalis ir Adrijos regioną. Nors 2023 m. rudenį sukurtas Ukrainos Juodosios jūros koridorius yra labai svarbus, Dunojus ir Lenkijos-Baltijos koridorius taip pat yra itin reikšmingi importui, o Adrijos jūra atlieka svarbų vaidmenį Ukrainos ne žemės ūkio produktų eksporto srityje.

Europos Komisija ir tarptautinės finansų institucijos šiems koridoriams sutelkė daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Per pastaruosius dvejus metus Europos Komisija koordinavo ES, Ukrainos ir Moldovos valdžios institucijų ir transporto bendruomenės veiksmus, kad būtų pašalintos administracinės bei infrastruktūros kliūtys ir pagerintas mainų veiksmingumas. Prioritetai – eismo valdymas, pasienio procedūros ir investicijos į infrastruktūrą bei logistikos įrangą. Pagrindiniai projektai, pavyzdžiui, laivybos Dunojaus ir Sulinos kanalu Juodosios jūros link gerinimas, prisidėjo prie perėjimo prie sąveikios Europos geležinkelių sistemos.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė padėjo finansuoti svarbiausius pasienio poreikius ir žengti pirmuosius žingsnius integruojant Ukrainos ir Moldovos transporto sistemas į ES TEN-T tinklą. Taip pat padaryta didelė pažanga pereinant prie Europos standartinio pločio vėžės, taip prisidedant prie sąveikios ES geležinkelių sistemos sukūrimo. 

Europos Komisija, bendradarbiaudama su visais susijusiais partneriais, tęs su solidarumo koridoriais susijusį darbą. 

Už transportą atsakinga Europos Komisijos narė Adina Vălean sakė: Prieš dvejus metus solidarumo koridoriai lėmė logistikos maršrutų visoje Rytų Europoje pertvarkymą, kad Ukrainos ir Moldovos ekonomika veiktų ir būtų išvengta pasaulinės maisto krizės. Dėl jų Ukrainos ekonomika iki šios dienos gavo apie 50 mlrd. eurų pajamų. Be to, jais stiprinami Ukrainos ir ES ekonominiai ryšiai – importo į Ukrainą vertė iki šiol siekia apie 107 mlrd. eurų. ES investavo į transporto infrastruktūrą Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Ukrainoje ir Moldovoje, prijungdama pastarąsias dvi šalis prie ES bendrosios rinkos ir transporto erdvės. Solidarumo koridoriai yra ir toliau bus saugios prekybos tarp Ukrainos bei Moldovos ir likusio pasaulio galimybė.“

Pranešimas spaudai anglų kalba skelbiamas čia. 

Faktų suvestinė anglų kalba skelbiama čia.