Bresto mieste Prancūzijos surengtame aukščiausiojo lygio susitikime „Vienas vandenynas“ Europos Komisija pristato plataus užmojo iniciatyvas, kurių tikslas – švaresnis, sveikesnis ir saugesnis vandenynas. Tai – ES indėlis į šį susitikimą, rodantis jos vadovaujamąjį vaidmenį visapusiškai sprendžiant su vandenynais susijusias problemas. Kalbėdama aukščiausiojo lygio susitikime, Europos Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen pranešė apie tris pagrindines bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti ir atgaivinti vandenynus: naują tarptautinę koaliciją biologinei įvairovei atvirojoje jūroje, kuri sudaro 95 proc. vandenyno teritorijų, apsaugoti; didelės apimties kompiuterijos projektą, sudarantį sąlygas mokslininkams skaitmeniniu būdu modeliuoti pasaulio vandenynus, ir ES mokslinių tyrimų misiją, kuria siekiama iki 2030 m. atkurti mūsų vandenynus ir vandenis. Šios iniciatyvos papildo visą ES indėlį, apimantį visas keturias aukščiausiojo lygio susitikimo temas, kurį per susitikimą pristatė Europos Komisijos nariai M. Gabriel, A. Vălean ir V. Sinkevičius.
Jūrų biologinės įvairovės ir išteklių apsauga
Šiandien aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė apie didelio užmojo koaliciją nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų biologinės įvairovės (BBNJ) klausimais. Iniciatyva pabrėžiamas ES vadovaujamas vaidmuo pasaulinio masto jūrų išsaugojimo srityje. Nacionalinei jurisdikcijai nepriklausantys rajonai sudaro 95 proc. vandenynų teritorijos ir jų biologinė įvairovė teikia neįkainojamos ekologinės ir socialinės bei ekonominės naudos žmonijai. Tačiau šie didžiuliai rajonai vis dažniau nukenčia nuo tokių grėsmę keliančių veiksnių kaip tarša, pereikvojimas ir klimato kaitos poveikis. Vykstančios Jungtinių Tautų derybos suteikia tik kartą per gyvenimą pasitaikančią galimybę, todėl ES deda daug pastangų, kad 2022 m. būtų pasiektas susitarimas. Koalicija vienija tuos, kurie, kaip ES ir jos valstybės narės, siekia, kad būtų sudaryta plataus užmojo Jungtinių Tautų sutartis dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų biologinės įvairovės išsaugojimo.
Dar vienas didelio užmojo ES tvaraus jūrų išteklių valdymo politikos kertinis akmuo – ES ilgalaikė visiško neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos netoleravimo politika. Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba kelia didžiulę grėsmę pasaulio žuvų ištekliams – dėl jos kai kurie iš jų yra atsidūrę prie išnykimo ribos. Todėl nuo 2010 m. ES įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Pagal šias taisykles ES bendradarbiauja su įvairiomis pasaulio šalimis skatindama kovoti su tokia žvejyba ir neleisti ją vykdant gautiems produktams patekti į ES rinką. Be to, ES, taikydama valstybių narių kontrolės institucijoms skirtus teisės aktus, siekia užtikrinti, kad jos pačios laivynas laikytųsi reikalavimų, o šią užduotį jai padeda vykdyti Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA). ES ne tik rodo pavyzdį, bet ir teikia finansinę paramą pagal regionines programas, kuriomis skatinama tausi žuvininkystė.
Kova su jūros tarša
Didelę grėsmę gerai vandenynų būklei tiek pasauliniu, tiek europiniu mastu kelia ir tarša, visų pirma plastiku. Todėl ES imasi veiksmų švaraus vandenynų vizijai įgyvendinti. Spręsdama taršos plastiku problemą, ES vadovaujasi dviem pagrindiniais prioritetais: mažinti taršą plastiku ir spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Nuo 2021 m. galiojančioje Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvoje nustatytos laipsniško daugelio dažnai išmetamų plastiko gaminių atsisakymo ir jūroje pamestų žvejybos įrankių surinkimo taisyklės. Teisės aktai yra svarbus žingsnis siekiant ES išspręsti jūrą teršiančių šiukšlių problemą. Be to, ES tvirtai remia tarptautinį susitarimą dėl plastikų ir siekia šių metų vasario mėn. Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjoje įsteigti komitetą visuotinio susitarimo klausimais. Tai vienintelis veiksmingas ilgalaikis atsakas į pasaulinę jūrą teršiančių šiukšlių problemą. Be to, siekdama suteikti postūmį kovoti su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis, ES aktyviai didina visuomenės informuotumą. ES kartu su Jungtinėmis Tautomis ir įvairiomis pilietinės visuomenės organizacijomis organizuoja pasaulinę aktyvios su vandenynais susijusios veiklos kampaniją #EUBeachCleanup, per kurią susibūrę dešimtys tūkstančių savanorių padeda šalinti šiukšles iš paplūdimių ir vidaus vandenų kelių.
Klimato kaitos problemų sprendimų vandenynas
Kad būtų neutralizuotas anglies dioksido poveikis, reikia, be kita ko, pereiti prie netaršaus jūrų transporto. Šis sektorius yra pasaulinės prekybos ir tiekimo grandinių pagrindas, tačiau jame tebenaudojami beveik vien tik daug anglies dioksido išskiriantys degalai. Pasiūlytoje iniciatyvoje „FuelEU Maritime“ nustatomas degalų standartas, kuriuo ribojamas jų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas, o Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu siekiama uostuose įrengti tinkamą energetikos infrastruktūrą ir taip padėti vykdyti įpareigojimą prisišvartavus prisijungti prie sausumos energijos šaltinio arba naudoti netaršias technologijas. Į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukus jūrų sektorių, laivų išmetamiesiems teršalams bus taikoma bendroji viršutinė riba ir kaip paskata toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bus sukurtas kainos signalas. ES užmojų jos sienos neriboja: ji vadovauja deryboms Tarptautinėje jūrų organizacijoje, per kurias siekiama susitarti dėl 2050 m. visiškai netaršios laivybos tikslo. Jūrų transporto žalinimas taip pat yra vienas iš ES finansavimo programų prioritetų. Pavyzdžiui, jį įgyvendinant jau investuota 1,5 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir programos „Europos horizontas“ lėšų (iš jų daugiau kaip 500 mln. EUR pagal, be kitų, vandens transporto partnerystės iniciatyvą).
Vandenynų valdymas
Siekdama išsaugoti vandenynus, ES taip pat daug dėmesio skiria mokslui ir technologijoms. Naujas pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo ES būdas – misijos, kurias įgyvendinant sutelkiama tiksliniams moksliniams tyrimams skirta kritinė išteklių masė. Misijos „Iki 2030 m. atkurti mūsų vandenynus ir kitus vandenis“ tikslas – užtikrinti, kad vandenynai atliktų vieną iš pagrindinių funkcijų siekiant 2030 m. Europos žaliojo kurso tikslų. Ją įgyvendinant bus remiami dideli pavyzdiniai inovacijų projektai, kuriais siekiama kurti ir išbandyti sprendimus, galinčius padėti apsaugoti 30 proc. ES jūrų zonų, atkurti jūrų ir vandens kelių ekosistemas, 50 proc. sumažinti plastiko šiukšlių jūrose, maisto medžiagų praradimą ir cheminių pesticidų naudojimą ir neutralizuoti mėlynosios ekonomikos poveikį klimatui bei užtikrinti jos žiediškumą.
Aukščiausiojo lygio susitikime „Vienas vandenynas“ Europos Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen pranešė apie vykdant šią misiją sukursimą skaitmeninę vandenynų platformą – Europos skaitmeninį vandenyno dvynį. Taip ES taps šios skaitmeninės srities lydere. Stebėjimais, modeliais ir naujausia technologine pažanga grindžiamas skaitmeninis vandenyno dvynys – tai kompiuterijos aplinka, kurioje bus galima įvertinti įvairius scenarijus, geriau suprasti jūrų aplinką ir suteikti žinių, padėsiančių priimti sprendimus. Skaitmeninis vandenyno dvynys suteiks atvirą ir neribotą prieigą prie jūrų duomenų, padės užpildyti žinių spragas ir paskatins ES lygmeniu integruoti esamas prognozavimo ir modeliavimo taikomąsias programas.
Tuo vandenynų moksliniai tyrimai nesibaigia. Mums reikalingos žinios apie vandenynus, kurios padėtų gerinti supratimą bei plėsti žinias ir sudarytų sąlygas tas žinias taikyti praktiškai. ES deda pastangas, kad pagerintų žinias apie vandenynus, šviesdama ir investuodama į mokslinius tyrimus. Vienas iš tokių pastangų pavyzdžių – iniciatyva „EU4Ocean Coalition“. Ši pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdoma įtrauki iniciatyva suburia įvairius partnerius, kad jie dalytųsi žiniomis ir taip padėtų gerinti žinias apie vandenynus bei tvariai juos valdyti.
Daugiau informacijos:
Visas pranešimas spaudai
Europos Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen kalba aukščiausiojo lygio susitikime
Europos Komisijos nario M. Gabriel kalba aukščiausiojo lygio susitikime
Europos Komisijos narės A. Vălean pirmoji kalba ir antroji kalba aukščiausiojo lygio susitikime
Europos Komisijos nario V. Sinkevičiaus pirmoji kalba ir antroji kalba aukščiausiojo lygio susitikime
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2022 m. vasario 11 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje