Užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, labai svarbus vaidmuo tenka trąšoms. Jų gamyba iš esmės neįmanoma be gamtinių dujų, o sąnaudos daugiausia priklauso nuo dujų kainos. Rusijai įsiveržus į Ukrainą prasidėjusi pasaulinė mineralinių trąšų ir energetikos krizė šiuo metu daro neigiamą poveikį pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui ir maisto kainoms.
Atsižvelgdama į tai, šiandien Europos Komisija pristatė komunikatą „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“. Šiame komunikate pateikiami įvairūs veiksmai ir gairės, kaip spręsti problemas, kurias šiuo metu patiria tiek ES ūkininkai ir pramonė, tiek besivystančios šalys.
Veiksmai, susiję su tvarios ES trąšų gamybos išlaikymu ir priklausomybės įvairiose srityse mažinimu
Komunikate pateikiama keletas geriausios patirties ir tolesnių veiksmų pavyzdžių, kaip padėti ūkininkams optimaliai naudoti trąšas ir mažinti priklausomybę įvairiose srityse, kartu užauginant derlių:
- ypatingos svarbos sektorius. Jei tektų normuoti gamtinių dujų naudojimą, ES valstybės narės, laikydamosi EK komunikato „Sutaupytos dujos – saugu žiemą“, savo nacionaliniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose gali teikti pirmenybę trąšų gamintojams, kad jiems dujos būtų tiekiamos nuolat ir be pertrūkių;
- tikslinė finansinė parama. Pagal iš dalies pakeistą laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis valstybės narės ūkininkams ir trąšų gamintojams gali teikti specialiąją paramą. Lėšos, gautos taikant tokias priemones kaip tam tikrų elektros energijos gamintojų rinkos pajamoms nustatyta viršutinė riba ir solidarumo įnašas, laikantis taikytinų sąlygų taip pat gali būti naudojamos nacionalinių paramos schemų tikslais. Be to, Komisija kartu su valstybėmis narėmis išnagrinės, ar būtų tinkama 2023 finansiniais metais ūkininkams, patiriantiems dideles gamybos sąnaudas, skirti 450 mln. EUR žemės ūkio rezervą;
- didesnis rinkos skaidrumas. 2023 m. Europos Komisija įsteigs trąšų rinkos stebėjimo centrą, kuriame bus keičiamasi gamybos, naudojimo, kainų ir prekybos duomenimis;
- tvaraus ūkininkavimo praktika ir mokymai. Europos Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad ūkininkai plačiai taikytų atitinkamas intervencines priemones, pvz., maisto medžiagų valdymo planus, dirvožemio būklės gerinimo priemones, tikslųjį ūkininkavimą, ekologinį ūkininkavimą, ankštinių augalų naudojimą sėjomainos sistemose. EK taip pat ragins valstybes nares, kad jos, vykdydamos būsimas savo bendros žemės ūkio politikos strateginių planų peržiūras, apsvarstytų galimybę tokioms intervencinėms priemonėms teikti dar didesnį prioritetą ir didinti jų užmojį;
- didesnis organinių trąšų naudojimas. Jei, kai įmanoma, mineralinės trąšos bus pakeistos organinėmis trąšomis, sumažės ES priklausomybė nuo dujų ir sektoriaus anglies pėdsakas. Tręšiamųjų produktų reglamentu jau užtikrinama, kad geresnę galimybę patekti į rinką turėtų trąšos, kurios gaminamos iš panaudotų atliekų ir naudojant ekologiškas bei žiedinės ekonomikos principais pagrįstas alternatyvas gamtinėms dujoms. Be to, pagal programą „Europos horizontas“ investuota 180 mln. EUR į projektus, susijusius su maisto medžiagų balanso optimizavimu, alternatyviais tręšiamaisiais produktais ir gamtos procesais pagrįstais maisto medžiagų valdymo sprendimais. 2023 m. Komisija, atsižvelgdama į pradinę padėtį valstybėse narėse ir Nulinės taršos veiksmų planą, taip pat priims integruotą maisto medžiagų valdymo veiksmų planą – juo bus siekiama skatinti veiksmingiau naudoti maisto medžiagas;
- perėjimas prie ekologiškesnių trąšų. Europos Komisija skatins valstybes nares remti investicijas į amoniako gamybai skirtą vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir biometaną;
- prekybos įvairinimas. Europos Komisija susisiekė su alternatyviais trąšų tiekėjais siekdama rasti alternatyvą trąšų kiekiui, kurį anksčiau tiekė Baltarusija ir Rusija. Be to, 2022 m. liepos mėn. Europos Komisija pasiūlė sustabdyti prekybos tarifų taikymą amoniakui ir karbamidui, kurie naudojami gaminant azoto trąšas.
Veiksmai, susiję su parama pažeidžiamoms šalims ir pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo didinimu
Siekdama didinti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą, Europos Komisija tarptautinėje srityje toliau dės šias pastangas:
- bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos finansų įstaigomis, sieks įgyvendinti keturias Europos komandos atsako į pasaulinį maisto stygių kryptis: solidarumą, gamybą, prekybą ir daugiašališkumą;
- bendradarbiaus su atrinktomis ES šalimis partnerėmis, siekiant mažinti jų priklausomybę nuo importuojamų mineralinių trąšų ir tokių trąšų naudojimą;
- didins pasaulinės trąšų rinkos skaidrumą, dalyvaudama atitinkamose su trąšomis susijusiose tarptautinėse iniciatyvose, visų pirma G20 žemės ūkio rinkų informacinėje sistemoje (AMIS);
- didins paramą mokėjimų balanso poreikiams patenkinti siekdama plėtoti novatoriškas ir tvarias investicijas;
- pradės diskusijas apie skaidrumo didinimą ir, be kita ko, apie tai, kaip PPO išvengti su prekyba trąšomis susijusių eksporto apribojimų, siekdama įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus pagal deklaraciją dėl maisto stygiaus;
- toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad pasaulinė prekyba žemės ūkio maisto produktais, įskaitant trąšas, galėtų vykti sklandžiai;
- toliau didins ES humanitarinę pagalbą maisto srityje, kurios 2022 m. jau suteikta už daugiau nei 900 mln. EUR. Tai – maždaug 55 proc. daugiau nei praėjusiais metais ir beveik 80 proc. daugiau, palyginti su 2020 m.
Daugiau informacijos:
Visas pranešimas spaudai
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2022 m. lapkričio 9 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje