2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita: Europos Komisija teikia konkrečias rekomendacijas ES valstybėms narėms

Šiandien Europos Komisija paskelbė ketvirtąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje apžvelgtas teisinės valstybės principo taikymas kiekvienoje valstybėje narėje.

Nors kai kuriose ES valstybėse narėse tebėra su teisinės valstybės principo taikymu susijusių problemų, ataskaita tapo pagrindine pokyčių ir teigiamų reformų varomąja jėga. Į 65 proc. praėjusių metų rekomendacijų buvo visapusiškai arba iš dalies atsižvelgta.

Šiandieninį dokumentų rinkinį sudaro komunikatas, kuriame nagrinėjama bendra padėtis ES, ir 27 šalių skyriai, kuriuose apžvelgiami reikšmingi pokyčiai kiekvienoje valstybėje narėje nuo 2022 m. liepos mėn. Ataskaitoje pateikiamas praėjusių metų rekomendacijų vertinimas ir vėl pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybėms narėms.

Ataskaitoje nagrinėjami pokyčiai keturiose pagrindinėse teisinės valstybės principo taikymo srityse:

1. nacionalinės teisingumo sistemos,  
2. kovos su korupcija sistemos,
3. žiniasklaidos pliuralizmas  
4. kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema.

Lietuvai skirtas 2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos skyrius

Lietuvos teisingumo sistema toliau veikia veiksmingai ir plačiai naudojamos skaitmeninės priemonės. Užbaigtos paskyrimų į Aukščiausiąjį Teismą procedūros ir paskirtas naujas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Priimti nauji teisės aktai, kuriais didinamas teisėjų skyrimo procedūrų skaidrumas. Suinteresuotieji subjektai ir toliau pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia imtis papildomų apsaugos priemonių. Konstitucinis Teismas išaiškino aukštesnės instancijos teismų teisėjų atleidimo iš pareigų principus, dar kartą patvirtindamas Teisėjų tarybos atliekamą vaidmenį. Didelis susirūpinimas kyla dėl prokurorų ir teismų darbuotojų atlyginimų dydžio, deja, vykdant teisėkūros reformą šis klausimas išspręstas tik iš dalies. Padaryta pažanga įgyvendinant teisinės pagalbos sistemos reformą, tačiau dar reikia spręsti klausimus, susijusius su teisinės pagalbos teikėjų darbo krūviu ir atlyginimu.

Sėkmingai įgyvendinama 2022–2033 m. kovos su korupcija darbotvarkė – priimtas pirmasis jos įgyvendinimo veiksmų planas. Toliau veiksmingai vykdomi su korupcija susijusių nusikalstamų veikų tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas už juos, tačiau nustatyta trūkumų, susijusių su kyšininkavimo užsienyje atvejų tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu. Viena iš sričių, kuriose kyla didelė korupcijos rizika, tebėra viešieji pirkimai. Veiksmingai įgyvendinami, be kita ko, Korupcijos prevencijos įstatymas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas ir teisės aktai dėl pranešėjų apie pažeidimus. Dedamos tolesnės pastangos siekiant veiksmingai įgyvendinti profesinio sąžiningumo taisykles. Taikant dabartines taisykles dėl lobizmo pasiekta teigiamų rezultatų teikiamų deklaracijų srityje. Priimtos naujos taisyklės dėl politinių partijų finansavimo, ypač per vietos savivaldos rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą.

Žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės teisinė sistema Lietuvoje užtikrina pagrindinę teisę į saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją. Po viešų diskusijų priimti teisės aktai, kuriais siekiama didinti žiniasklaidos savireguliacijos įstaigų efektyvumą ir nešališkumą. Nuo 2023 m. valstybės institucijos ir įstaigos savo interneto svetainėse turi skelbti informaciją apie valstybinei reklamai panaudotas lėšas. Imtasi keleto priemonių siekiant didinti žurnalistų galimybes gauti valstybės institucijų ir įstaigų turimą informaciją. Žurnalistų profesinė aplinka Lietuvoje iš esmės yra saugi, o tiek valdžios institucijos, tiek žiniasklaida ėmėsi keleto priemonių žurnalistų saugumui didinti ir jų apsaugai nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių gerinti.

Vis dar kyla susirūpinimas dėl Seimo kontrolieriams skiriamų išteklių pakankamumo. Toliau įgyvendinamas projektas, kuriuo siekiama gerinti teisėkūros kokybę. Pilietinės visuomenės erdvė ir toliau laikoma atvira ir vis dažniau pripažįstama, kad sprendimų priėmimo procesuose nevyriausybinės organizacijos yra partnerės. Panaikinta pasienio ruože įvesta nepaprastoji padėtis, o Seimas priėmė Valstybės sienos apsaugos įstatymo pakeitimus. Konstitucinis Teismas toliau nagrinėja priemones, priimtas per COVID-19 pandemiją.

Rekomendacijos Lietuvai

Kalbant apie 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos rekomendacijas, apskritai Lietuva:

• padarė tam tikrą pažangą tęsdama teisinės pagalbos sistemos reformą, kad teisinės pagalbos teikėjams būtų užtikrintos, be kita ko, tinkamos sąlygos dalyvauti procese pagal Europos standartus teisinės pagalbos srityje;
• iki galo įvykdė rekomendaciją tęsti skyrimo procedūras, kad būtų suformuota visa Aukščiausiojo Teismo sudėtis, ir paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką;
• padarė tam tikrą pažangą pradėdama teisėjų, visų pirma Aukščiausiojo Teismo, skyrimo tvarkos pritaikymo procesą, kad būtų, be kita ko, užtikrintas didesnis skaidrumas pagal Europos standartus teisėjų skyrimo srityje;
• iki galo įgyvendino rekomendaciją pradėti įgyvendinti 2022–2033 m. kovos su korupcija darbotvarkę;
• padarė nemažą pažangą toliau tobulindama leidimo susipažinti su oficialiais dokumentais tvarką, visų pirma užtikrindama, kad atsisakymo patenkinti prašymus atskleisti informaciją motyvais nebūtų naudojamasi siekiant nepagrįstai apriboti prieigą prie dokumentų, be kita ko, žurnalistams, pagal Europos standartus susipažinimo su oficialiais dokumentais srityje;
• nepadarė tolesnės pažangos, kad Seimo kontrolierių įstaigos veiklai būtų suteikti derami žmogiškieji  ir finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į Europos standartus kontrolierių įstaigų veiklos srityje ir JT Paryžiaus principus.

Tuo remiantis ir atsižvelgiant į kitus ataskaitiniu laikotarpiu įvykusius pokyčius, Lietuvai rekomenduojama:

• tęsti teisinės pagalbos sistemos reformą užtikrinant teisinės pagalbos teikėjams tinkamas sąlygas dalyvauti procese, atsižvelgiant į Europos standartus teisinės pagalbos srityje;
• toliau dėti pastangas gerinti teisėjų, visų pirma Aukščiausiojo Teismo, skyrimo tvarkos skaidrumą, atsižvelgiant į Europos standartus teisėjų skyrimo srityje;
• toliau dėti pastangas, kad teisingumo sistemai būtų skirta pakankamai išteklių, susijusių su, be kita ko, prokurorų ir ne teisėjo funkcijas vykdančių teismų darbuotojų atlyginimų dydžiu, atsižvelgiant į teisingumo sistemos išteklių ir atlyginimo Europos standartus;
• suteikti deramus Seimo kontrolierių įstaigos veiklai reikalingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, atsižvelgiant į Europos standartus kontrolierių įstaigų veiklos srityje ir JT Paryžiaus principus.

Daugiau informacijos

Pranešimas spaudai

2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Lietuvai skirtas skyrius

2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje