2023 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitoje Europos Komisija apžvelgia ES atsaką į precedento neturinčią pastarųjų dvejų metų energetikos krizę, įvertina žaliosios pertvarkos padėtį nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmenimis ir išdėsto būsimus iššūkius bei galimybes Europai siekiant plataus užmojo 2030 ir 2050 m. klimato ir energetikos sričių tikslų.
Ataskaita rodo, kaip ES kolektyviai ir veiksmingai reagavo į Rusijos agresiją Ukrainoje ir naudojimąsi energijos tiekimu kaip ginklu: spartino perėjimą prie švarios energijos, įvairino tiekimą ir taupė energiją. Planas „REPowerEU“ ir įvairios nepaprastosios padėties teisėkūros priemonės padėjo Europai išvengti energijos tiekimo sutrikimų, sumažinti spaudimą energijos rinkoms, kainoms bei vartotojams ir toliau vykdyti struktūrinę mūsų energetikos sistemos reformą. Tai pasiekta priimant Europos žaliojo kurso teisės aktus, aktyviau naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didinant energijos vartojimo efektyvumą. Be to, ES pagal planą siekia savo „REPowerEU“ tikslų. Ėmusis tinkamai koordinuojamų veiksmų pripildyti dujų saugyklas, diversifikavusi energijos importo maršrutus ir infrastruktūrą, investavusi į atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei energijos vartojimo efektyvumą ir įdėjusi kolektyvines pastangas mažinti energijos poreikį, prieš 2023–2024 m. žiemą ES yra geriau pasirengusi užtikrinti savo energetinį saugumą.
Pagrindiniai energetikos sąjungos būklės ataskaitos duomenys:
- 2022 m. ES grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo maždaug 3 proc. ir, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažėjo 32,5 proc.;
- ES smarkiai sumažino priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro: laipsniškai nutraukė anglių importą; 90 proc. sumažino naftos importą; dujų importą nuo 155 mlrd. m³ 2021 m. sumažino iki maždaug 80 mlrd. m³ 2022 m. ir, kaip numatoma, 40–45 mlrd. m³ 2023 m.;
- ES dujų poreikį sumažino daugiau kaip 18 proc., palyginti su ankstesniais penkeriais metais, ir sutaupė apie 53 mlrd. m³ dujų;
- prieš 2022–2023 m. žiemą dujų saugyklos pripildytos 95 proc., o šiandien, prieš ateinančią žiemą, – daugiau kaip 98 proc.;
- ES energijos pirkimo platformoje surengti trys bendro dujų pirkimo ciklai, per kuriuos sutelkta 44,75 mlrd. m³ paklausos, o ji suderinta su 52 mlrd. m³ tiekimo pasiūlymais;
- 2022 m. įrengtas rekordinis kiekis naujų saulės fotovoltinių technologijų pajėgumų (+ 41 GW), t. y. 60 proc. daugiau nei 2021 m. (+ 26 GW). Nauji sausumos ir jūros vėjo energijos pajėgumai buvo 45 proc. didesni nei 2021 m.;
- 2022 m. 39 proc. elektros pagaminta naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, o gegužės mėn. pirmą kartą daugiau elektros ES pagaminta iš vėjo ir saulės negu iš iškastinio kuro;
- susitarta dėl teisėkūros tikslų, kad iki 2030 m. ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų ne mažiau kaip 42,5 proc. su užmoju pasiekti 45 proc. Taip pat padidinti energijos vartojimo efektyvumo tikslai, kad iki 2030 m. galutinės energijos suvartojimas būtų sumažintas 11,7 proc.
Būsimi iššūkiai ir galimybės
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nors blogiausi energetikos krizės padariniai dabar gali būti užmiršti, kova dar toli gražu nelaimėta. ES turi toliau užtikrinti įperkamą, patikimą ir prieinamą energiją namų ūkiams ir didinti pramonės bei ekonomikos konkurencingumą, remdama investicijas į švarias technologijas.
Nors 2022 m. rugpjūčio mėn. dujų kainos pasiekė aukščiausią tašką – 294 EUR už MWh, 2023 m. sausio–birželio mėn. jos sumažėjo iki vidutiniškai 44 EUR už MWh. 2022 m. rugpjūčio mėn. elektros energijos kainos pasiekė aukščiausią tašką – 474 EUR už MWh, o 2023 m. sausio–birželio mėn. sumažėjo iki vidutiniškai 107 EUR už MWh. Europos Komisija ir toliau atidžiai stebi energijos kainas piliečiams ir pramonei, paskelbė rekomendaciją dėl energijos nepritekliaus ir sudarė palankesnes sąlygas pagrindiniams energetikos sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams paskelbti bendrą deklaraciją dėl geresnės vartotojų apsaugos.
Kadangi tvirtas ES teisinis pagrindas dabar yra iš esmės nustatytas, valstybės narės turi įgyvendinti savo bendrus įsipareigojimus, o pagrindinė šio proceso planavimo ir sekimo priemonė yra nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai. Šių metų ataskaitoje pateikiamas pirmasis valstybių narių pateiktų 2019 m. nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų pažangos ataskaitų vertinimas, kuris yra labai svarbus siekiant įvertinti, kaip ES įgyvendina savo užmojus klimato ir energetikos srityse. Europos Komisija vis dar laukia, kol kelios valstybės narės pateiks atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kad iki šių metų pabaigos būtų galima nuodugniai įvertinti, ar pagal planą siekiame persvarstytų 2030 m. tikslų ir kokių priemonių reikėtų imtis galimiems trūkumams pašalinti.
Jau dabar matome, kad turime veikti gerokai sparčiau. 2021 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu, pasiekė 21,8 proc. Nuo 2010 m. vidutinis metinis padidėjimas sudaro 0,67 procentinio punkto, todėl kad būtų pasiektas naujas 2030 m. ES tikslas – 42,5 proc., ateinančius kelerius metus tą dalį reikės didinti daug sparčiau. Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet ir toliau nuolat mažėja, tačiau norint pasiekti 2030 m. tikslus, reikia paspartinti tempą ir tą metinį kiekį mažinti beveik tris kartus sparčiau.
Energetikos sąjungos būklės ataskaitoje pabrėžiama, kaip svarbu didinti ES konkurencingumą ir pramonės pirmavimą naujomis pasaulinėmis energetikos aplinkybėmis ir užbaigti visų pirma teisės aktus dėl elektros energijos rinkos modelio, Nulinio ŠESD balanso pramonės akto ir Svarbiausiųjų žaliavų akto. Šie pasiūlymai papildys Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisės aktus ir padės plėtoti švarios energijos šaltinius, tinklus ir stabilias rinkas visoje Europoje. Neseniai pradėti perėjimo prie švarios energijos dialogai su pramonės atstovais bus svarbi teisės aktų įgyvendinimo ir kliūčių, pvz., investavimo kliūčių ar įgūdžių trūkumo, nustatymo ir šalinimo priemonė. Europos Komisija taip pat bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad būtų kuo greičiau laipsniškai panaikintos subsidijos iškastiniam kurui, nes jos tebėra pagrindinė kliūtis, trukdanti pereiti prie švarios energijos, ir stabdis siekiant mūsų klimato srities tikslų.
Daugiau informacijos
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. spalio 25 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje