Europos Komisija priėmė 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitą „Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų susiejimas naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis“.
Už institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius sakė: „Norėdami iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, turime pasinaudoti skaitmenizavimo galia. Tačiau skaitmeninė pertvarka turi būti neatsiejama nuo tvarumo. Todėl šioje strateginio prognozavimo ataskaitoje gilintasi, kaip geriau suderinti abu mūsų tikslus, ypač išaugus jų sąsajoms su saugumu dėl dabartinių geopolitinių pokyčių. Pavyzdžiui, jei Europa susitvarkys žaliavų srityje, nuo 2040 m. perdirbimas galėtų būti pagrindinis naujoms technologijoms būtinų metalų ir mineralų šaltinis. Suprasti abiejų pertvarkų tarpusavio sąsajas ir siekti atviro strateginio savarankiškumo – teisingas kelias.“
Žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra viena svarbiausių Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen 2019 m. nustatytos politinės darbotvarkės krypčių. Rusijos agresijos prieš Ukrainą aplinkybėmis Europa aktyviau siekia pirmauti pasaulyje klimato ir skaitmeninėje srityse, aiškiai suvokdama pagrindinius iššūkius – nuo energetikos ir maisto iki gynybos ir pažangiausių technologijų. Todėl 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje pateikiama į ateitį orientuota holistinė abiejų pertvarkų sąveikos analizė, kurioje atsižvelgta į naujų ir besiformuojančių technologijų vaidmenį, taip pat į pagrindinius geopolitinius, socialinius, ekonominius ir reguliavimo veiksnius, lemiančius jų gebėjimą stiprinti viena kitą.
Technologijos, kurių reikia, kad pertvarkos viena kitą stiprintų iki 2050 m.
Skaitmeninės technologijos padeda ES neutralizuoti poveikį klimatui, mažinti taršą ir atkurti biologinę įvairovę. Tačiau jas plačiau diegiant suvartojama vis daugiau energijos, gausėja elektroninės įrangos atliekų ir didėja aplinkosauginis pėdsakas.
Energetika, transportas, pramonė, statybos ir žemės ūkis – penki pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančios dujų šaltiniai – yra svarbūs žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų susiejimo veiksniai. Mažinant šių sektorių anglies pėdsaką svarbų vaidmenį atliks technologijos. Iki 2030 m. išmetamas CO2 kiekis didžia dalimi sumažės taikant esamas technologijas, o neutralizuoti poveikį klimatui ir pasiekti žiediškumą iki 2050 m. padės naujos technologijos, kurios šiuo metu yra eksperimentavimo, demonstravimo ar prototipo etapuose. Pavyzdžiui, energetikos sektoriuje naujoviški jutikliai, palydovų duomenys ir blokų grandinė galėtų padėti sustiprinti ES energetinį saugumą gerindami energijos gamybos ir paklausos prognozes, padėdami išvengti su oro sąlygomis susijusių sutrikimų arba palengvindami tarpvalstybinius mainus.
Pertvarkų sąsajas gerinantys geopolitiniai, socialiniai, ekonominiai ir reguliavimo veiksniai
Dabartinis geopolitinis nestabilumas patvirtina, kad reikia ne tik paspartinti abi pertvarkas, bet ir sumažinti mūsų strateginę priklausomybę. Trumpuoju laikotarpiu jis ir toliau darys poveikį energijos ir maisto kainoms, taigi dėl jo kils didelių socialinių sunkumų. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ypač aktualu užtikrinti, pavyzdžiui, nuolatinę galimybę gauti žaliavų, kurios yra itin svarbios abiem pertvarkoms, todėl didės spaudimas pereiti prie trumpesnių ir mažiau pažeidžiamų tiekimo grandinių ir, kai įmanoma, perkelti jas į draugiškas šalis.
Siejant abi pertvarkas taip pat reikės orientuoti ES ekonomikos modelį į gerovę, tvarumą ir žiediškumą. Svarbų vaidmenį atliks ES įtaka nustatant pasaulinius standartus, o viena iš sėkmės sąlygų bus socialinis teisingumas ir įgūdžių darbotvarkė, taip pat viešųjų ir privačiųjų investicijų sutelkimas. Numatoma, kad iki 2030 m. kasmet reikės beveik 650 mlrd. EUR papildomų laikui atsparių investicijų.
Ataskaitoje nurodoma 10 pagrindinių sričių, kuriomis reikia veikti siekiant politikos priemonėmis išplėsti galimybes ir sumažinti riziką, kuri gali kilti siejant abi pertvarkas:
- Atsparumo ir atviro strateginio savarankiškumo stiprinimas abiem pertvarkoms būtinose srityse, pvz., pasitelkiant ES ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centrą arba taikant bendrą žemės ūkio politiką, kad būtų užtikrintas apsirūpinimo maistu saugumas.
- Žaliosios ir skaitmeninės diplomatijos intensyvinimas pasinaudojant ES reguliavimo ir standartizacijos galia, kartu propaguojant ES vertybes ir puoselėjant partnerystes.
- Strategiškas svarbiausių medžiagų ir žaliavų tiekimo valdymas, taikant ilgalaikį sisteminį požiūrį, kad būtų išvengta naujos priklausomybės spąstų.
- Ekonominės ir socialinės sanglaudos didinimas, pavyzdžiui, stiprinant socialinę apsaugą ir plėtojant gerovės valstybę, taip pat aktyviai naudojant regioninės plėtros strategijas ir investicijas.
- Švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas, kad jos atitiktų sparčiai kintančias technologines, socialines ir ekonomines realijas, be kita ko, remiant tarpsektorinį darbo jėgos judumą.
- Papildomų perspektyvių investicijų skyrimas naujoms technologijoms ir infrastruktūrai, ypač moksliniams tyrimams, inovacijoms ir žmogiškojo kapitalo bei technologijų sinergijai. Telkti ES, nacionalinius ir privačius išteklius labai padėtų tarpvalstybiniai projektai.
- Stebėsenos sistemų kūrimas, kad būtų galima vertinti ne tik BVP, bet ir gerovę, taip pat skatinamąjį skaitmenizavimo poveikį ir jo bendrą anglies dioksido, energetinį ir aplinkosauginį pėdsaką.
- Užtikrinimas, kad bendrosios rinkos reglamentavimo sistema būtų atspari laikui ir skatintų tvarius verslo modelius ir vartotojų įpročius, pavyzdžiui, nuolat mažinant administracinę naštą, atnaujinant mūsų valstybės pagalbos politikos priemonių rinkinį arba taikant dirbtinį intelektą politikos formavimui ir piliečių dalyvavimui remti.
- Kompleksiško požiūrio į standartų nustatymą formavimas ir naudojimasis ES, kaip pradininkės, pranašumu konkurencingo tvarumo srityje, daugiausia dėmesio skiriant principui „mažinti, taisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti“.
- Patikimo kibernetinio saugumo ir saugios dalijimosi duomenimis sistemos skatinimas siekiant, be kita ko, kad ypatingos svarbos subjektai galėtų užkirsti kelią sutrikimams, jiems pasipriešinti ir po jų atsigauti ir kad galiausiai augtų pasitikėjimas technologijomis, susijusiomis su abiem pertvarkomis.
Europos Komisija toliau įgyvendins strateginio prognozavimo darbotvarkę ir į ją atsižvelgs rengdama kitų metų savo darbo programos iniciatyvas.
2022 m. lapkričio 17–18 d. Europos Komisija kartu surengs metinę Europos strategijos ir politinės analizės sistemos konferenciją. Joje bus aptartos 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitos išvados ir atlikti parengiamieji 2023 m. ataskaitos darbai.
Daugiau informacijos:
Visas pranešimas spaudai
Klausimai ir atsakymai apie 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitą
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2022 m. birželio 29 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje