Skip to main content
Europos Komisijos logotipas
Atstovybė Lietuvoje
Aplinkosauga

ES aplinkosaugos politika: veiksmai mažinant klimato kaitą

ES piliečiai gali mėgautis vienais aukščiausių aplinkos apsaugos standartų pasaulyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje galime džiaugtis ypatingai tyru gėlu vandeniu, švariais paplūdimiais, nuostabiais miškais, kurie sudaro trečdalį šalies ploto. Tačiau klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę gamtos grėsmę Europai ir visam pasauliui. Europos žaliasis kursas padės įveikti šiuos iššūkius ir prisidės prie to, kad ES taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, užtikrindamas:

  • kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui (iki 2050 m.),
  • ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo,
  • ir nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.

„Žvelgiant į detales, viskas atrodo sudėtinga. Bet tikslas paprastas. Taršą apmokestinsime. Vartosime švaresnę energiją. Mūsų automobiliai bus pažangesni, o lėktuvai – mažiau taršūs. Ir užtikrinsime, kad didesnį klimato srities užmojį lydėtų didesnis socialinis užmojis.“Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Europos žaliojo kurso tikslai

Europos žaliasis kursas

Europos žaliasis kursas atliks didelį vaidmenį išvedant Europos Sąjungą iš COVID-19 pandemijos krizės, išsaugojant darbo vietas, atkuriant ekonomiką bei kartu skatinant tvarų jos augimą. Trečdalis iš 1,8 trln. EUR investicijų pagal priemonės „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo planą ir ES septynerių metų biudžetą bus skirtas Europos žaliajam kursui finansuoti.

Europos žaliasis kursas pagerins piliečių bei ateities kartų gerovę ir sveikatą, nes jo laikantis bus užtikrinta:

Aplinkosaugos tikslai, lentelė EK

Lietuva sėkmingai vykdo tarptautiniais susitarimais pagrįstus klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus. Lietuvoje prie klimato kaitos ir oro taršos mažinimo prisideda pastaraisiais metais padidėjęs naudojimasis viešojo transporto priemonėmis. Lietuva taip pat padarė pažangą atliekų tvarkymo srityje. Lietuva diegia žiedinės ekonomikos principus, t. y. siekia, kad kuo daugiau išteklių būtų naudojami pakartotinai ir beveik neliktų atliekų.

 

Lietuvos indėlis prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. vasarą Europos Komisija patvirtino Lietuvos 2,2 mlrd. Eurų vertės ekonomikos gaivinimo po COVID-19 sukeltos pandemijos planą. Pagal šį planą, iš visų šaliai numatomų 2,2 mld. Eurų, 38 proc. lėšų bus skirti žaliajai pertvarkai.

Lietuvos plane daugiausia dėmesio skiriama darniam judumui: numatomos investicijos į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir viešąjį transportą. Jame numatoma įrengti beveik 60 000 naujų privačiųjų ir viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų ir įsigyti 730 elektra arba alternatyviais degalais varomų autobusų.

Taip pat planuojamos investicijos į papildomus 300 MW saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumus bei 200 MW galios elektros energijos kaupimo infrastruktūrą, kuriais bus užtikrintas dar didesnis tiekimo saugumas ir lankstumas siekiant į tinklą priimti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Be to, numatomos investicijos siekiant didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą: nusistatytas tikslas renovuoti ne mažiau kaip 860 pastatų. Planas taip pat apima biologinės įvairovės apsaugos priemones, pvz., investicijas į degradavusių durpynų atkūrimą.

 

Prie pertvarkos prisidėti turės visos valstybės narės, regionai ir sektoriai, tačiau iššūkio mastas nevienodas. Tam tikriems regionams poveikis bus ypač didelis: jų laukia esminiai ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Naudojantis Teisingos pertvarkos mechanizmu bus teikiama specialiai pritaikyta finansinė ir praktinė parama siekiant padėti darbuotojams ir pritraukti būtinų investicijų tuose regionuose.

 

Teisingos pertvarkos mechanizmas

Teisingos pertvarkos mechanizmas yra pagrindinė priemonė užtikrinti, kad prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtų pereinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Nors finansavimo reikės visiems regionams ir Europos žaliojo kurso investicijų plane tuo pasirūpinta, taikant mechanizmą teikiama tikslinė parama 2021–2027 m. padės sutelkti bent 100 mlrd. EUR labiausiai paveiktuose regionuose, kad būtų sušvelnintas socialinis ir ekonominis pertvarkos poveikis. Naudojant mechanizmą bus užtikrintos būtinos investicijos, siekiant padėti darbuotojams ir bendruomenėms, priklausomiems nuo iškastinio kuro vertės grandinės.

Infografikas: teisingos pertvarkos mechanizmo lėšos

Europos žaliojo kurso investicijų planas ir Teisingos pertvarkos mechanizmas

 

Be to, anglies dioksido apmokestinimo priemonės generuos pajamų, kurias galima investuoti į inovacijas, ekonomikos augimą ir švarias technologijas. Siūlomas naujas socialinis klimato fondas, kurio lėšomis valstybės narės galės padėti piliečiams finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, naujas šildymo ir vėsinimo sistemas bei švaresnį susisiekimą. Socialinis klimato fondas bus finansuojamas iš ES biudžeto, skiriant sumą, lygią 25 proc. numatomų pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos kelių transporto degalų ir pastatų kuro sektoriuje. Iš jo 2025–2032 m. valstybėms narėms bus skirtas 72,2 mlrd. EUR finansavimas. Siūloma, kad atitinkamą finansavimą teiktų ir valstybės narės, taip fondas pritrauktų 144,4 mlrd. EUR, kurie būtų skirti socialiai teisingai pertvarkai.

 

Žiedinė ekonomika – mūsų gamybos ir vartojimo įpročių keitimas

Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd. tonų atliekų. Tokie skaičiai Europos Sąjungos netenkina. 2020 m. kovą Europos Komisija pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, į kurį įtraukiami pasiūlymai dėl tvaresnio produktų dizaino, atliekų kiekio mažinimo. Ypatingas dėmesys skiriamas daug išteklių reikalaujantiems sektoriams, susijusiems su elektronika, plastiku, tekstile ir statyba.

Kas yra žiedinė ekonomika? Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio, žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų  naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali būti naudingas, nes:

•    sušvelnintų poveikį aplinkai;

•    padidintų žaliavų tiekimo saugumą;

•    padidintų konkurencingumą;

•    paskatintų inovacijas bei naujų darbo vietų kūrimą (galėtų sukurti apie 580 000 darbo vietų ES).

Tai taip pat suteiktų galimybę vartotojams įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę bei ilgainiui leistų sutaupyti pinigų.

Žiedinės ekonomikos veiksmų planas

Europos žaliasis kursas