ES piliečiai gali mėgautis vienais aukščiausių aplinkos apsaugos standartų pasaulyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje galime džiaugtis ypatingai tyru gėlu vandeniu, švariais paplūdimiais, nuostabiais miškais, kurie sudaro trečdalį šalies ploto. Tačiau klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę gamtos grėsmę Europai ir visam pasauliui. Europos žaliasis kursas padės įveikti šiuos iššūkius ir prisidės prie to, kad ES taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, užtikrindamas:
- kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui (iki 2050 m.),
- ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo,
- ir nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.
„Žvelgiant į detales, viskas atrodo sudėtinga. Bet tikslas paprastas. Taršą apmokestinsime. Vartosime švaresnę energiją. Mūsų automobiliai bus pažangesni, o lėktuvai – mažiau taršūs. Ir užtikrinsime, kad didesnį klimato srities užmojį lydėtų didesnis socialinis užmojis.“ – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Europos žaliojo kurso tikslai
Europos žaliasis kursas atliks didelį vaidmenį išvedant Europos Sąjungą iš COVID-19 pandemijos krizės, išsaugojant darbo vietas, atkuriant ekonomiką bei kartu skatinant tvarų jos augimą. Trečdalis iš 1,8 trln. EUR investicijų pagal priemonės „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo planą ir ES septynerių metų biudžetą bus skirtas Europos žaliajam kursui finansuoti.
Europos žaliasis kursas pagerins piliečių bei ateities kartų gerovę ir sveikatą, nes jo laikantis bus užtikrinta:
Lietuva sėkmingai vykdo tarptautiniais susitarimais pagrįstus klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus. Lietuvoje prie klimato kaitos ir oro taršos mažinimo prisideda pastaraisiais metais padidėjęs naudojimasis viešojo transporto priemonėmis. Lietuva taip pat padarė pažangą atliekų tvarkymo srityje. Lietuva diegia žiedinės ekonomikos principus, t. y. siekia, kad kuo daugiau išteklių būtų naudojami pakartotinai ir beveik neliktų atliekų.
Lietuvos indėlis prie klimato kaitos mažinimo
2021 m. vasarą Europos Komisija patvirtino Lietuvos 2,2 mlrd. Eurų vertės ekonomikos gaivinimo po COVID-19 sukeltos pandemijos planą. Pagal šį planą, iš visų šaliai numatomų 2,2 mld. Eurų, 38 proc. lėšų bus skirti žaliajai pertvarkai.
Lietuvos plane daugiausia dėmesio skiriama darniam judumui: numatomos investicijos į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir viešąjį transportą. Jame numatoma įrengti beveik 60 000 naujų privačiųjų ir viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų ir įsigyti 730 elektra arba alternatyviais degalais varomų autobusų.
Taip pat planuojamos investicijos į papildomus 300 MW saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumus bei 200 MW galios elektros energijos kaupimo infrastruktūrą, kuriais bus užtikrintas dar didesnis tiekimo saugumas ir lankstumas siekiant į tinklą priimti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.
Be to, numatomos investicijos siekiant didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą: nusistatytas tikslas renovuoti ne mažiau kaip 860 pastatų. Planas taip pat apima biologinės įvairovės apsaugos priemones, pvz., investicijas į degradavusių durpynų atkūrimą.
Lietuvos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas
Visos ES valstybės narės turi paruošusios savo energetikos ir klimato srities veiksmų planus 2021-2030 metams, siekdamos parodyti, kaip jos ketina siekti ES klimato tikslų. Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane integruoti elementai penkiose tarpusavyje susijusiose politikos dimensijose: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinka bei moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas.
Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. lietuvių kalba ir anglų kalba.
Perėjimo prie žaliosios ekonomikos finansavimas
Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui bloku. Tam reikia didelių ES ir nacionalinio viešojo sektoriaus, taip pat privačiojo sektoriaus investicijų. Pagal Europos Komisijos pateiktą Europos žaliojo kurso investicijų planą – Tvarios Europos investicijų planą – naudojantis ES finansinėmis priemonėmis, visų pirma „InvestEU“, bus telkiamos viešosios investicijos ir padedama pritraukti privačiųjų lėšų. Taip tikimasi sutelkti bent 1 trln. EUR investicijų iki 2030-ųjų.
Prie pertvarkos prisidėti turės visos valstybės narės, regionai ir sektoriai, tačiau iššūkio mastas nevienodas. Tam tikriems regionams poveikis bus ypač didelis: jų laukia esminiai ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Naudojantis Teisingos pertvarkos mechanizmu bus teikiama specialiai pritaikyta finansinė ir praktinė parama siekiant padėti darbuotojams ir pritraukti būtinų investicijų tuose regionuose.
Teisingos pertvarkos mechanizmas
Teisingos pertvarkos mechanizmas yra pagrindinė priemonė užtikrinti, kad prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtų pereinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Nors finansavimo reikės visiems regionams ir Europos žaliojo kurso investicijų plane tuo pasirūpinta, taikant mechanizmą teikiama tikslinė parama 2021–2027 m. padės sutelkti bent 100 mlrd. EUR labiausiai paveiktuose regionuose, kad būtų sušvelnintas socialinis ir ekonominis pertvarkos poveikis. Naudojant mechanizmą bus užtikrintos būtinos investicijos, siekiant padėti darbuotojams ir bendruomenėms, priklausomiems nuo iškastinio kuro vertės grandinės.
Europos žaliojo kurso investicijų planas ir Teisingos pertvarkos mechanizmas
Socialinio klimato fondas
Nors ilgainiui ES klimato politikos nauda aiškiai nusvers šios pertvarkos kainą, iš pradžių papildomą naštą dėl klimato politikos gali pajusti pažeidžiami namų ūkiai, labai mažos įmonės ir transporto naudotojai. Todėl šiandien pristatomą rinkinį sudarančios politikos priemonės parengtos taip, kad kovos su klimato kaita ir prisitaikymo prie jos išlaidos būtų sąžiningai paskirstomos.
Be to, anglies dioksido apmokestinimo priemonės generuos pajamų, kurias galima investuoti į inovacijas, ekonomikos augimą ir švarias technologijas. Siūlomas naujas socialinis klimato fondas, kurio lėšomis valstybės narės galės padėti piliečiams finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, naujas šildymo ir vėsinimo sistemas bei švaresnį susisiekimą. Socialinis klimato fondas bus finansuojamas iš ES biudžeto, skiriant sumą, lygią 25 proc. numatomų pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos kelių transporto degalų ir pastatų kuro sektoriuje. Iš jo 2025–2032 m. valstybėms narėms bus skirtas 72,2 mlrd. EUR finansavimas. Siūloma, kad atitinkamą finansavimą teiktų ir valstybės narės, taip fondas pritrauktų 144,4 mlrd. EUR, kurie būtų skirti socialiai teisingai pertvarkai.
Programa LIFE
LIFE – tai Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programa, kuri dengia aplinkos, įskaitant gamtą ir biologinę įvairovę, bei klimato politikos, įskaitant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, sritis. LIFE bendrasis tikslas – prisidėti prie ES aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, atnaujinimo ir plėtros kuriant pridėtinę vertę Europai.
LIFE programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 1992 metais, iš viso buvo finansuoti 36 projektai. Bendra investicijų į šiuos projektus suma – 60 milijonų eurų, iš kurių 37 milijonus eurų skyrė Europos Sąjunga. Dauguma LIFE projektų buvo koordinuojami nevyriausybinių organizacijų (16 projektų). Pagrindiniai pasiekti įgyvendintų LIFE projektų Lietuvoje rezultatai:
- įgyvendintos įvairios gamtotvarkinės priemonės gelbstint sparčiai nykstančias balinių vėžlių ir retųjų varliagyvių populiacijas,
- sustiprintos pažeidžiamos kopos, kurioms grėsė erozija,
- atlikta Baltųjų gandrų lizdų inventorizacija, užregistruota daugiau kaip 2100 gandralizdžių, parengtas baltojo gandro rūšies apsaugos veiksmų planas,
- sustabdyti Žuvinto biosferos rezervato pelkės degradacijos procesai, pagerintos durpių susidarymo sąlygos,
LIFE projektų Lietuvoje rezultatai
Žiedinė ekonomika – mūsų gamybos ir vartojimo įpročių keitimas
Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd. tonų atliekų. Tokie skaičiai Europos Sąjungos netenkina. 2020 m. kovą Europos Komisija pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, į kurį įtraukiami pasiūlymai dėl tvaresnio produktų dizaino, atliekų kiekio mažinimo. Ypatingas dėmesys skiriamas daug išteklių reikalaujantiems sektoriams, susijusiems su elektronika, plastiku, tekstile ir statyba.
Kas yra žiedinė ekonomika? Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio, žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali būti naudingas, nes:
• sušvelnintų poveikį aplinkai;
• padidintų žaliavų tiekimo saugumą;
• padidintų konkurencingumą;
• paskatintų inovacijas bei naujų darbo vietų kūrimą (galėtų sukurti apie 580 000 darbo vietų ES).
Tai taip pat suteiktų galimybę vartotojams įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę bei ilgainiui leistų sutaupyti pinigų.
Žiedinės ekonomikos veiksmų planas
Europos klimato paktas
Europos klimato paktas – Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti gyventojus, bendruomenes ir organizacijas prisidėti siekiant klimatui neutralios Europos iki 2050 m. Šiuo paktu europiečiai skatinami imtis kasdienių veiksmų, tokių kaip alternatyvių transporto priemonių naudojimas, maisto atliekų mažinimas, namų apšiltinimas, ir jais prisidėti prie kovos su klimato kaita. Europos klimato pakto bendruomenė dalijasi informacija apie klimato kaitą, kuria ir įgyvendina sprendimus, įkvepia vieni kitus. Šiai bendruomenei visose ES šalyse atstovauja ambasadoriai – Europos Komisijos atrinkti bendruomenių lyderiai, įkvepiantys žmonės ir aktyvistai. Savo pavyzdžiu jie kvies gyventojus nelikti nuošalyje.
Su visais ambasadoriais plačiau susipažinti galima Europos klimato pakto svetainėje čia. Europos klimato paktą Lietuvoje koordinuoja aplinkosauginė organizacija VšĮ Žiedinė ekonomika.
Sužinokite, kaip jūs galite prisidėti prie Europos klimato pakto
