Lietuvos prisijungimas prie Europos Sąjungos padėjo pagerinti beveik visus mūsų gyvenimo aspektus – nuo darbo, kelionių, apsipirkimo iki aplinkos kokybės, mokymosi galimybių ir verslo prekybos prekėmis ir paslaugomis būdų.
Europos Sąjunga, unikalus politinis ir ekonominis aljansas, taip pat yra sėkmingiausias istorijoje taikos projektas; tačiau nepaisant daugybės pasiekimų, apie Europos Sąjungą sklandė ir sklando tam tikrų mitų, kurie kelia susirūpinimą.
Šiuos mitus lengva išsklaidyti pasitelkus faktus, tad sužinokite visą tiesą apie Europos Sąjungą!
Daugiau informacijos apie ES kovą su dezinformacija rasite ES skaitmeninėje strategijoje
Kas yra dezinformacija?
Dezinformacija – melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama dėl ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę. Žinomiausia dezinformacijos forma – melagingos naujienos (ang. „fake news“), kuriomis siekiama manipuliuoti viešąja politine informacija. „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2018 m. vasario mėnesį, duomenimis, beveik ketvirtadalis (23 proc.) lietuvių nurodė kasdien arba beveik kasdien susiduriantys su tikrovės neatitinkančia ar net klaidinančia informacija. Tačiau tik 14 proc. nurodė esantys tvirtai įsitikinę, kad gali identifikuoti klaidinančią informaciją. Beveik pusė (46 proc.) lietuvių mano, kad melagingos naujienos neabejotinai yra problema Lietuvoje.
EUvsDisinfo kovoja su dezinformacija ir paneigia melą, susijusį su Rusijos agresija prieš Ukrainą.
ES kova su dezinformacija artėjant Europos Parlamento rinkimams
Dezinformacija ir užsienio šalių manipuliavimas informacija bei kišimasis kelia didelę grėsmę visuomenei. Tai gali pakenkti demokratinėms institucijoms ir procesams (pvz., rinkimams), sutrukdant žmonėms priimti informacija ir faktais pagrįstus sprendimus arba atgrasant juos nuo balsavimo. Be to, tai gali skaldyti visuomenę, sutelkiant bendruomenes viena prieš kitą.
Naujosios technologijos suteikė galimybę priešiškiems veikėjams skleisti dezinformaciją ir manipuliuoti informacija tokiu mastu ir tokiu greičiu, kokio dar nebuvo.
Šiais metais rinkimuose dalyvaus daugiau nei pusė pasaulio, todėl 2024-ieji bus svarbūs demokratijai. 2024 m. birželio 6–9 d. apie 400 mln. ES piliečių turės galimybę balsuoti už savo atstovus Europos Parlamente.
Todėl kova su dezinformacija ir manipuliavimu informacija yra vienas iš aktualiausių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių klausimų.
Sužinokite daugiau apie ES strateginę komunikaciją ir kovą su dezinformacija
Kaip Europos Sąjunga kovoja su dezinformacija?
Europos Sąjunga (ES) su dezinformacija aktyviai kovoja nuo 2015 m. 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą, siekiant „duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms“, Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė. Ji drauge su atitinkamomis Europos Komisijos tarnybomis visų pirma siekia Rytų kaimynystės šalis veiksmingai informuoti apie ES politiką, stiprina bendrą žiniasklaidos aplinką Rytų kaimynystės šalyse, be kita ko, remdama žiniasklaidos laisvę ir stiprindama nepriklausomą žiniasklaidą, ir didina ES gebėjimus prognozuoti Kremliui palankią dezinformacijos veiklą, kovoti su ja ir didinti informuotumą apie ją.
2018 m. balandžio 26 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą, skirtą kovai su internetine dezinformacija, kuriame pasiūlė kovos su internetine dezinformacija priemonių, be kita ko, interneto platformų savireguliacinį kovos su dezinformacija kodeksą, taip pat paramą nepriklausomam faktų tikrintojų tinklui. Komunikate taip pat pabrėžta, kad būtina užtikrinti saugų ir įtakoms atsparų rinkimų procesą, puoselėti švietimą, didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir remti kokybišką žurnalistiką. Europos Komisija taip pat paragino gerinti strateginę komunikaciją.
2018 m. gruodžio 5 d. buvo pristatytas Kovos su dezinformacija veiksmų planas, kuriame iškelti keturi užmojai:
2020 m. birželio 10 d. Europos Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis priėmė bendrą komunikatą Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai, kuriame įvertino, kad koronaviruso pandemiją lydėjo didžiulė melagingos ar klaidinančios informacijos lavina, įskaitant užsienio jėgų bandymus paveikti ES piliečius ir kištis į ES diskusijas. Komunikate pabrėžta, jog norint, kad ES būtų stipresnė ir atsparesnė, reikia:
2022 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas griežtesnis Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas, kurį pasirašė 34 subjektai (platformos, technologijų bendrovės, pilietinės visuomenės organizacijos), remiantis 2021 m. Europos Komisijos gairėmis ir patirtimi, įgyta per COVID-19 krizę ir Rusijos karą Ukrainoje. Kartu su neseniai priimtu Skaitmeninių paslaugų aktu ir Europos Komisijos pasiūlymu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo griežtesnis Praktikos kodeksas yra svarbiausia Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonė. Jame numatyti įvairūs įsipareigojimai, kuriais siekiama padėti piliečiams kovoti su dezinformacija ir apsaugoti demokratinę informacinę erdvę.
Kova su dezinformacija
Kova su dezinformacija dėl COVID-19
Europos Komisija, savo ruožtu, padeda kovoti su dezinformacija glaudžiai bendradarbiaudama su interneto platformomis. Raginame jas pirmiausia teikti patikimų šaltinių informaciją, nustumti žemyn turinį, kuris, patikrinus faktus, pripažintas neteisingu ar klaidinamu ir šalinti neteisėtą turinį arba turinį, dėl kurio galėtų būti padaryta fizinė žala.
Apie sveikatos klausimus, taip pat ir apie COVID-19, yra labai daug klaidinamos informacijos ir dezinformacijos. Svarbu, kad naujienas apie COVID-19 protrūkį gautumėte tik iš patikimų šaltinių. Sužinokite, kaip ES kovoja su dezinformacija apie COVID-19.
Mitai
Europos Sąjungoje taikomos labai griežtos visų rinkai teikiamų vaistų ir vakcinų patvirtinimo taisyklės. Tik atlikus visus būtinus tyrimus ir įsitikinus naujos vakcinos saugumu ir veiksmingumu, ji registruojama.
Tiesa, kad klimatas keičiasi nuolat, tačiau paskutiniais dešimtmečiais klimato kaita yra ypač intensyvi, nepalyginama su ankstesniais kaitos ciklais. 97 proc. pasaulio mokslininkų sutaria, kad klimato kaitai ypač didelę įtaką daro žmonių veikla.
Europos Sąjungos sanglaudos politika – pagrindinė ES investavimo politika ir viena konkrečiausių jos solidarumo išraiškų. Ja siekiama panaikinti esamus atotrūkius ir spragas ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp regionų ir miestų atskirose valstybėse.
127 – tiek procentų padidėjo Lietuvos BVP vienam gyventojui nuo 2003 m. Lietuva yra sparčiausiai augusi valstybė iš visų dešimties, įstojusių 2004 metais.
Pagrindinė kainų augimo 2015–2019 m. priežastis buvo stiprus Lietuvos ekonomikos augimas, įskaitant spartų vidutinio atlyginimo kilimą.
Europos Sąjunga – organizacija, vienijanti valstybes nares, kurių kiekvienos balsas yra lygus. Briuselyje yra pagrindinių ES institucijų, priimančių sprendimus būstinės, todėl sakyti, kad sprendimus priima Briuselis, iš esmės netikslu.