Skip to main content
Europos Komisijos logotipas
Atstovybė Lietuvoje
Žemės ūkis

ES bendra žemės ūkio politika: tikslai, kaimo plėtra, Europos žaliasis kursas

Žemės ūkio sektorius Lietuvoje atlieka labai svarbias ekonominę, socialinę, aplinkosauginę ir etnokultūrinę funkcijas ir yra ypač svarbi šalies ūkio šaka. Šiandien svarbu plėtoti žemės ūkį Lietuvoje apsaugant jį nuo klimato kaitos, kylančių energijos kainų bei kaimo nykimo.

Būdami Europos Sąjungos (ES) dalimi, Lietuvos ūkininkai ir kaimo bendruomenės neturi vieni spręsti šių iššūkių, kadangi Lietuva bendradarbiauja su kitomis ES šalimis vykdydama bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP).

ES bendra žemės ūkio politika

1962 metais pradėta įgyvendinti Europos Sąjungos bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai žemės ūkio sektoriaus ir visuomenės, Europos ir jos ūkininkų partnerystė. Šia politika siekiama:

  • remti ūkininkus, didinti žemės ūkio našumą ir taip užtikrinti nuolatinį aprūpinimą maistu prieinamomis kainomis,
  • užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos ūkininkų gyvenimo lygį,
  • padėti kovoti su klimato kaita ir tausiai valdyti gamtos išteklius,
  • išsaugoti ES kaimo vietoves ir kraštovaizdį,
  • išsaugoti kaimo ekonomiką skatinant darbo vietų kūrimą žemės ūkio, žemės ūkio ir maisto pramonės ir susijusiuose sektoriuose.

Pagal Europos Komisijos parengtą „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo planą, BŽŪP finansavimas 2021-2027 m. buvo padidintas papildomais 26,4 mlrd. EUR ir siekia 391 mlrd. EUR. Tokiu būdu siekiama padėti žemės ūkiui greičiau atsigauti po Covid-19 sukeltos pandemijos.

Be papildomo finansavimo, BŽŪP taip pat yra atnaujinama ir reformuojama - tai sudarys sąlygas išlaikyti visiškai integruotą ES žemės ūkio produktų bendrąją rinką kartu prisidedant prie didesnio jos tvarumo.

BŽŪP taip pat numatytos tiesioginės išmokos ūkininkams, kuriems vidutiniškai mokamas 40 proc. mažesnis darbo užmokestis, palyginti su darbo vietomis ne žemės ūkio sektoriuje. Tiesioginės išmokos padeda garantuoti saugių, kokybiškų ir įperkamų ES pagamintų maisto produktų tiekimą.

 

  • Su klimatu ir aplinka susijusios išlaidos. Bent 30 proc. kiekvienai kaimo plėtros programai numatytų lėšų turi būti skiriama su aplinka ir klimato kaita susijusioms priemonėms; didžioji dalis šių lėšų paskirstomos išmokant dotacijas ir metines išmokas ūkininkams, perėjusiems prie ekologiškesnio ūkininkavimo.
  • Vietos veiksmų rėmimas. Ne mažiau kaip 5 proc. kaimo plėtros programos lėšų turi būti skiriama veiksmams, įgyvendinamiems taikant LEADER / bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą.
  • Pažangiųjų kaimų skatinimas. Kaimo plėtros programomis taip pat galima remti pažangiųjų kaimų iniciatyvą, kuria siekiama suteikti įvairiapusių priemonių rinkinį, kad būtų skatinamos inovacijos Europos kaimo vietovėse, sudaromos sąlygos jas įgyvendinti ir plėtoti, taip sprendžiant bendras problemas, su kuriomis susiduria kaimo vietovėse gyvenantys piliečiai.

Lietuvos 2014-2020 m. kaimo plėtros programa

Kaimo plėtra Lietuvoje