Europos Komisija priėmė novatoriškus pasiūlymus, kuriais siekiama atkurti pažeistas ekosistemas ir grąžinti gamtą visoje Europoje – nuo žemės ūkio paskirties žemės ir jūrų iki miškų ir miesto aplinkos. Europos Komisija taip pat siūlo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką. Tai yra pavyzdiniai teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymai, kuriais siekiama laikytis Biologinės įvairovės strategijos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir kurie padės užtikrinti maisto tiekimo atsparumą ir saugumą ES ir visame pasaulyje.
Gamtos atkūrimo įstatymo pasiūlymas – svarbus žingsnis siekiant išvengti ekosistemų žlugimo ir užkirsti kelią blogiausiam klimato kaitos poveikiui ir biologinės įvairovės nykimui. ES šlapynių, upių, miškų, pievų, jūrų ekosistemų, miestų aplinkos ir jose esančių rūšių atkūrimas yra labai svarbi ir ekonomiškai efektyvi investicija į apsirūpinimo maistu saugumą, atsparumą klimato kaitai, sveikatą ir gerovę. Be to, naujos taisyklės dėl cheminių pesticidų sumažins ES maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką, apsaugos piliečių ir žemės ūkio darbuotojų sveikatą ir gerovę ir padės sumažinti ekonominius nuostolius, kuriuos jau patiriame dėl blogėjančios dirvožemio būklės ir pesticidų sukelto apdulkintojų nykimo.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Europiečių nuomonė yra aiški: jie nori, kad ES imtųsi gamtos atkūrimo ir jos grąžinimo į jų gyvenimą veiksmų. Taip pat aiški yra mokslininkų nuomonė: daugiau laiko prarasti negalima – langas užsidaro. Be to, aišku, kad tai naudinga ir verslui: kiekvienas atkūrimui išleistas euras atneš ne mažiau kaip aštuonių eurų naudą. Būtent todėl šis pasiūlymas yra toks svarbus: juo siekiama atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemas, kad galėtume gyventi ir klestėti kartu su gamta. Tai visiems Europos žmonėms ir būsimoms kartoms skirtas įstatymas, kuriuo siekiama sveikos planetos ir sveikos ekonomikos. Tai pirmas tokio pobūdžio pasiūlymas pasaulyje ir tikimės, kad būsimoje 15-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) jis paskatins prisiimti reikšmingą tarptautinį įsipareigojimą saugoti biologinę įvairovę.“
Gamtos atkūrimo įstatymas, kuriuo siekiama iki 2050 m. atitaisyti Europos gamtai padarytą žalą
Europos Komisija pirmą kartą siūlo tokį teisės aktą, kuriuo aiškiai siekiama atkurti Europos gamtą: atkurti 80 proc. prastos būklės Europos buveinių ir grąžinti gamtą į visas ekosistemas – nuo miškų ir žemės ūkio paskirties žemės iki jūrų, gėlo vandens ir miestų ekosistemų. Pagal šį Gamtos atkūrimo įstatymo pasiūlymą kiekviena ES valstybė narės turės nusistatyti teisiškai privalomus gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus, papildančius galiojančius teisės aktus. Siekiama, kad atkūrimo priemonės iki 2030 m. būtų taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ir galiausiai – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti iki 2050 m.
Įstatymu bus išplėstos tokios dabar taikomos gamtos atkūrimo priemonės, kaip laukinės gamtos atkūrimas, medžių atsodinimas, miestų ir infrastruktūrų žalinimas arba taršos šalinimas, kad gamta galėtų atsigauti. Gamtos atkūrimas nėra gamtos apsauga ir automatiškai nesukuria daugiau saugomų teritorijų. Nors saugomose teritorijose gamtos atkūrimas yra būtinas dėl vis blogėjančios jų būklės, ne visos atkurtos teritorijos turi tapti saugomomis teritorijomis. Dauguma jų saugomomis netaps, nes atkūrimas netrukdo vykdyti ekonominės veiklos. Atkūrimas – tai gyvenimas ir gamyba kartu su gamta, grąžinant daugiau biologinės įvairovės visur, įskaitant vietoves, kuriose vykdoma ekonominė veikla, pavyzdžiui, tvarkomuose miškuose, žemės ūkio paskirties žemėje ir miestuose.
Atkūrimas glaudžiai susijęs su visomis visuomenės grupėmis ir yra joms naudingas, jį reikia vykdyti kaip įtraukų procesą, o jo poveikis tiems, kurių pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo sveikos gamtos, įskaitant ūkininkus, miškininkus ir žvejus, yra itin teigiamas. Investicijos į gamtos atkūrimą kiekvieno išleisto euro ekonominę vertę padidina iki 8–38 EUR dėl ekosisteminių paslaugų, kuriomis užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas, atsparumas klimato kaitai, klimato kaitos švelninimas ir sveikata. Be to, atkuriant gamtą daugiau gamtos atsiranda kraštovaizdžiuose ir kasdieniame gyvenime, o tai akivaizdžiai naudinga sveikatai ir gerovei, taip pat kultūrinei ir rekreacinei vertei.
Gamtos atkūrimo įstatyme bus nustatyti atkūrimo tikslai ir įpareigojimai įvairiose sausumos ir jūrų ekosistemose. Vienas svarbiausių prioritetų – ekosistemos, turinčios didžiausią anglies dioksido absorbavimo ir saugojimo potencialą, be to, itin svarbu užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, pavyzdžiui, potvyniams, arba sumažinti jų skaičių. Naujasis įstatymas grindžiamas galiojančiais teisės aktais, tačiau apima ne tik Buveinių direktyvą ir „Natura 2000“ saugomas teritorijas, bet visas ekosistemas. Juo siekiama iki 2030 m. atkurti visas ES natūralias ir pusiau natūralias ekosistemas. Jam bus skirtas reikšmingas ES finansavimas: pagal dabartinę daugiametę finansinę programą biologinės įvairovės išlaidoms, įskaitant atkūrimą, bus skirta apie 100 mlrd. EUR.
Siūlomi tikslai:
- iki 2030 m. apdulkintojų populiacijų mažėjimo sustabdymas;
- iki 2030 m. grynasis žaliųjų miestų erdvių plotas nesumažės, o iki 2050 m. jis padidės 5 proc., kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos dangos ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės bus bent 10 proc. daugiau;
- žemės ūkio ekosistemose – bendras biologinės įvairovės didėjimas ir teigiama pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje tendencija;
- nusausintų durpynų, esančių žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose, atkūrimas ir drėgnumo atkūrimas;
- miškų ekosistemose – bendras biologinės įvairovės didėjimas ir teigiama miškų junglumo, negyvos medienos, nevienodo amžiaus miškų dalies, miško paukščių ir organinės anglies sankaupos tendencija;
- jūrų buveinių, pvz., jūrų žolių arba dugno nuosėdų, atkūrimas, simbolinių jūrų rūšių, pvz., delfinų ir jūrų kiaulių, ryklių ir jūrų paukščių, buveinių atkūrimas;
- upių barjerus, kad iki 2030 m. bent 25 000 km upių taptų laisvai tekančiomis upėmis, pašalinimas.
Siekiant padėti pasiekti tikslus ir kartu atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes išlaikyti lankstumą, įstatymu būtų reikalaujama, kad ES valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos su mokslininkais, suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene parengtų nacionalinius atkūrimo planus. Įstatyme nustatytos specialios valdymo taisyklės (stebėsena, vertinimas, planavimas, ataskaitų teikimas ir vykdymo užtikrinimas), kurios taip pat pagerintų politikos formavimą nacionaliniu ir Europos lygmenimis, užtikrinant, kad valdžios institucijos kartu svarstytų susijusius biologinės įvairovės, klimato ir pragyvenimo šaltinių klausimus.
Pasiūlymu įgyvendinamas pagrindinis Europos žaliojo kurso elementas – Europos 2030 m. biologinės įvairovės strategijos įsipareigojimas rodyti pavyzdį stabdant biologinės įvairovės nykimą ir atkuriant gamtą. Tai pagrindinis ES indėlis į tebesitęsiančias derybas dėl Pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m., kuri turi būti patvirtintas šių metų gruodžio 7–15 s. Monrealyje vyksiančioje 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15).
Griežtos taisyklės, kuriomis iki 2030 m. siekiama sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir užtikrinti tvaresnes maisto sistemas
Šiandienos pasiūlymu Europos Komisijos įsipareigojimas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje paverčiamas konkrečiais veiksmais. Pasiūlymas padės kurti tvarias maisto sistemas, atitinkančias Europos žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kartu užtikrinant ilgalaikio aprūpinimą maistu saugumą ir saugant mūsų sveikatą.
Mokslininkai ir piliečiai vis labiau nerimauja dėl pesticidų naudojimo ir jų likučių bei metabolitų susidarymo aplinkoje. Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje piliečiai konkrečiai paprašė atkreipti dėmesį į pesticidų naudojimą ir riziką. Tačiau paaiškėjo, kad Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos galiojančios taisyklės yra nepakankamos ir įgyvendinamos nevienodai. Be to, padaryta nepakankama pažanga taikant integruotąją kenkėjų kontrolę ir kitus alternatyvius metodus. Cheminiai pesticidai kenkia žmonių sveikatai ir lemia biologinės įvairovės mažėjimą žemės ūkio paskirties vietovėse. Jie teršia orą, vandenį ir platesnę aplinką. Todėl Europos Komisija siūlo aiškias privalomas taisykles.
- Teisiškai privalomi ES ir nacionalinio lygmens tikslai iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką bei pavojingesnių pesticidų naudojimą. Siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti visos ES tikslai, valstybės narės nustatys savo nacionalinius mažinimo tikslus pagal apibrėžtus parametrus. Griežtos naujos taisyklės dėl aplinką tausojančių kenkėjų kontrolės: naujomis priemonėmis bus užtikrinta, kad visi ūkininkai ir kiti profesionalūs pesticidų naudotojai taikytų integruotąją kenkėjų kontrolę (IKM). Ją taikant prieš naudojant cheminius pesticidus kaip kraštutinę priemonę, pirmiausia būtų apsvarstyti alternatyvūs aplinkosaugos kenkėjų prevencijos ir kontrolės metodai. Šios priemonės taip pat apima ūkininkams ir kitiems profesionaliems naudotojams taikomą privalomą duomenų saugojimą. Be to, ES valstybės narės turi nustatyti konkrečioms kultūroms taikomas taisykles, pagal kurias būtų nustatytos vietoj cheminių naudotinos pesticidų alternatyvos.
- Draudimas naudoti visus pesticidus pažeidžiamose zonose. Bus uždrausta naudoti visus pesticidus tokiose vietose, kaip miestų žaliosios zonos, įskaitant viešus parkus ar sodus, žaidimų aikšteles, mokyklas, poilsio ar sporto aikšteles, viešuosius takus ir saugomas teritorijas pagal „Natura 2000“, taip pat bet kokią ekologiniu požiūriu jautrią teritoriją, kuri turi būti išsaugota apdulkintojams, kuriems kyla išnykimo grėsmė. Šios naujos taisyklės padės pašalinti cheminius pesticidus iš mūsų kasdienės aplinkos.
Pasiūlymu galiojanti direktyva pakeičiama reglamentu, kuris bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Taip bus sprendžiamos nuolatinės problemos, susijusios su nepakankamu ir netolygiu galiojančių taisyklių įgyvendinimu per pastarąjį dešimtmetį. ES valstybės narės turės pateikti Europos Komisijai išsamias metines pažangos ir įgyvendinimo ataskaitas.
Daugiau informacijos
Visas pranešimas spaudai
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2022 m. birželio 22 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje